Kalbiškai apie Užgavėnes ir blynus
Pateikiame savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės straipsnį „Kalbiškai apie Užgavėnes ir blynus″, kuriame aptariami kalbiniai klausimai, susiję su Užgavėnių tema.
Užgavėnės − tai tarsi paskutinė atsipūtimo prieš pavasario darbymetį diena, kartu ir žiemos išlydėjimo šventė, t. y. virsminis metas, pereinant iš žiemos į pavasarį. Dabar Užgavėnės švenčiamos paskutinį antradienį prieš gavėnią, o seniau švęsdavo visą paskutinę savaitę prieš gavėnią. Septynių gavėnios susikaupimo savaičių pirmosios trys dienos anksčiau būdavo atiduodamos linksmybėms – žiemai išvaryti ir pavasariui prišaukti. Užgavėnėmis baigdavosi piršlybų ir vestuvių žiemos laikotarpis, kuris senoviškai mėsiedu buvo vadinamas. Užgavėnės, galima sakyti, tarsi atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio.
Iš didžiosios ar mažosios?
Užgavėnės, gavėnia
Užgavėnės rašytina iš didžiosios, nes tai šventės pavadinimas, o gavėnia – septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų – iš mažosios, nes tai laikotarpis (plg. adventas, pasninkas, ramadanas) .
Kanapinis, lašininis
Žodynininkai pataria rašyti mažąja raide: tokia rašyba teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, ir „Lietuvių kalbos žodyne“. Kanapinis – Užgavėnių būtybė, įasmeninanti pasninką, nugalinti lašininį; lašininis – Užgavėnių būtybė, įasmeninanti sotumą. Vartosenoje rašyba įvairuoja. Rašyba didžiąja raide nelaikytina klaida.
Užgavėnės – blynų puota
Tradiciniai Užgavėnių valgiai yra šiupinys iš kruopų su kiaulės uodega, žirniai ir kiauliena, spurgos, kiaušinienė ir, žinoma, įvairiausi blynai. Tiesiog šią dieną žmonės stengėsi valgyti mėsiškai ir riebiai, o blynų prikepdavo daugiau, kad turėtų kuo pavaišinti svečius (persirengėlius).
Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ pateikia tokias žodžio blynas reikšmes:
1. Keptuvėje kepamas iš miltų ar tarkuotų bulvių valgis, sklindis, plonis, paplotis. 2. verdamas paplotėlis, skrylis.3. prk. koks nors suplotas daiktas. 4. prk. ratais einančios bangelės vandenyje. 5. prk. gaidžio ar vištos pabarzdė. 6. prk. kirtis, sudavimas delnu. 7. prk. karvės mėšlas.
Kuris valgio pavadinimas teiktinesnis: blynai ar sklindžiai?
Tiek blynas, tiek sklindis yra vartotini žodžiai, jų pagrindinės reikšmės labai panašios. Prieš tam tikrą laiką blynai buvo siūlomi keisti sklindžiais. Bet sklindžiai į plačiąją vartoseną neįėjo ir blynų neišstūmė. Kulinarai vartoja abu žodžius ir jais vadina skirtingus valgius. Vadinasi, tikrai nėra ko bijotis žodžio blynai. Kėdainių krašte paplitęs žodis blynai.
Naliesnykai – jau užmirštas žodis?
Tam tikra blynų rūšis – lietiniai. Jie daromi liejant skystą tešlą per visą keptuvę, vyniojami su mėsa, varške ar kitokiu įdaru. Pas mus labai paplitęs naliesnykų pavadinimas. Bet šis žodis lenkiškas, dabar jau traktuojamas kaip nevartotina svetimybė ir yra beveik užmirštas.
Ar vartotinas pavadinimas čirviniai blynai?
Čirvas – raudonomis širdies pavidalo akimis žymima korta. Širdies pavidalo blynai gali būti vadinami čirviniais blynais. Blynus čirviniais vadina pietų ir vakarų aukštaičiai. Kitose tarmėse tokios formos blynai dar vadinami širdelėmis.
Linksmų Užgavėnių, skanių blynų! Tik nekepkite jų nei ant mielių, nei ant aliejaus (taip dažnai netaisyklingai sakoma), kepkite blynus su mielėmis ar mielinius, naudodami aliejų ar tiesiog aliejuje.
