14 proc. lietuvių nežino, ar naudoja legalią programinę įrangą

Kas septintas lietuvis nesupranta, ar jo naudojama programinė įranga yra legali, tačiau beveik visi puikiai suvokia, jog nelegalios programinės įrangos naudojimas gali kelti grėsmę jų asmeninių duomenų saugumui, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.

„Microsoft Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 14 proc. apklaustųjų, turinčių kompiuterį, nežino, ar naudoja legalią programinę įrangą. Taip pat tyrimo metu atskleista, kad lietuviai labai stipriai vertina savo asmeninių duomenų saugumą. Net 93 proc. apklaustųjų nuosavuose kompiuteriuose laikomą informaciją laiko itin reikšminga bei svarbia.

„Turime dviprasmišką situaciją – beveik visi lietuviai itin vertina savo kompiuteriuose slypinčią informaciją, tačiau dalis jų nežino, ar naudoja legalią programinę įrangą. Pastariesiems kyla net dvi rizikos. Pirmoji: jie nežinodami gali ne savo noru naudoti nelicencijuotus programinius sprendimus, o antroji – nelegali programinė įranga dažniausiai atveria kelią programišiams prie vartotojų taip saugumų asmeninių duomenų“, – tikina Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, legali programinė įranga – originalios ir licencijuotos programos, kurias vartotojas įsigijo tiesiai iš gamintojo ar iš jo oficialių partnerių. Taip pat yra ir kitų rodiklių, pavyzdžiui, kompiuteriai su jau įdiegta licencijuota „Windows“ versija atkeliauja su specialia „Windows“ holograma bei autentiškumo sertifikatu, kurie dažniausiai būna užklijuoti ant kompiuterio korpuso.

Suprasdami asmeninių duomenų apsaugos svarbą savo kompiuteriuose, lietuviai pritaria teiginiui, jog naudojant nelegalią programinę įrangą egzistuoja didesnė tikimybė nukentėti nuo įvairių virusų, kenkėjų bei priešiškai nusiteikusių programišių. Taip mano 78 proc. respondentų.

A. Kavaliauskas pastebi, kad legali programinė įranga svarbi ne tik paprastiems gyventojams, bet ir įmonėms, ypač – mažoms bei vidutinėms bendrovėms: „Daugiau nei septyni iš dešimties elektroninių nusikaltimų incidentų įvyksta kompanijose, kuriose yra mažiau nei 100 darbuotojų[1]. Esminė šių atakų prieš bendroves priežastis – nelegali ar nelicencijuota programinė įranga, negaunanti naujausių saugumo atnaujinimų, todėl paliekanti saugumo spragas ir suteikianti prieigą prie organizacijos klientų duomenų.“