Užgavėnės Žemaičių Kalvarijoje
Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo šventė. Mūsų senoliai švęsdavo ją su didžiausiu triukšmu, kad išvarytų žiemą. Tą dieną reikėdavo daug valgyti, kad per visus metus būtų maisto. Buvo tikima, kad su Užgavėnių lašiniais pavasarį ištepus noragą lauke nebus usnių. Jeigu sėjėjas jais pasitrins rankas, tai paukščiai grūdų neles.
Žemaičių Kalvarijos žmonės triukšmingu Užgavėnių šventimu išreiškė norą greičiau sulaukti žydinčio pavasario. Kokių tik persirengėlių nebuvo, net akys raibo nuo išradingumo, spalvingumo, linksmybių, jų atsivežtų vaišių. Pažiūri į kairę – rately sukasi „Ziko gentis“, čigonai, ponai. Iš dešinės pusės atvažiuoja „pabėgėlių“ pilna mašina, o kur dar daktarai, velniai, ubagai ir vestuvių palyda…
Visi – tiek maži, tiek dideli persirengėliai – linkėjo sveikatos, gero derliaus, šmaikščiais pajuokavimais skelbė galią prikelti žemę naujam gyvenimui.
Kalvariškių ir aplinkinių kaimelių gyventojų bendrai švęstos Užgavėnės neliko be atgarsio. Nuoširdžiai padėkota šventės rėmėjams – ūkininkams – Vidmantui Jonikai, Alfredui Mikalauskui, Zigmui Mačerniui, Reginai Preimontienei.
Šventę vainikavo Morės deginimas, Lašinio ir Kanapinio komandų kovos, kurių galynėjimasis sukėlė daug juoko ir leido garsiai sušukti „Žėima, Žėima, biek iš kėima „. Blynais ir arbata vaišino Žemaičių Kalvarijos kultūros centras pasitelkęs šauniąsias kepėjas ir virėjas.
Žemaičių Kalvarijos kultūros centre atidaryta fotomenininko Sigito Kazlausko paroda „Užgavėnės Žemaičių Kalvarijoje 2005 -2015 metai“. Fotografijų paroda veiks iki balandžio 1 d.
