Nuo vasario 18 dienos Kėdainių rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemija

Vasario 17 dieną Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo vasario 18 dienos Kėdainių rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemija. Epidemija bus atšaukta atsižvelgiant į sergamumo rodiklių mažėjimą.

Savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių“, 7.2 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus 2016 m. vasario 15 d. raštą Nr. 57-14 (12.6) „Dėl gripo epidemijos paskelbimo Kėdainių rajone“, paskelbė gripo epidemijos Kėdainių rajono savivaldybėje pradžią nuo 2016 m. vasario 18 d.

Savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis taip pat pavedė vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės gripo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir priešepideminių priemonių 2016 m. planą, patvirtintą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. AD-1-132 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gripo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir priešepideminių priemonių plano tvirtinimo“.

Sergamumas vis auga

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informuoja, kad Kėdainių rajone šeštą metų savaitę stebimas sergamumo gripu padidėjimas, o bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekė epideminį lygį. 2016 m. vasario 8–14 dienomis Kėdainių rajone sergamumo gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKT) rodiklis – 111,48 atvejo 10 000 gyventojų (73,31 % susirgusiųjų sudaro 0–17 m. vaikai). Bendras susirgimų skaičius yra 547, tarp jų gripo atvejų skaičius – 69, tai – 12,6 proc. nuo bendro susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis atvejų skaičiaus. Lyginant sergamumo gripu rodiklius su 5-a šių metų savaite, sergamumas gripu išaugo 1,4 karto.

Rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms su gripo susirgimais ir ŪVKTI susijusioms situacijoms valdyti

Darbuotojų paruošimas

1. Subjektai sudaro ir kasmet iki rugsėjo mėnesio atnaujina darbuotojų, sutinkančių skiepytis nuo sezoninio ir, esant reikalui, pandeminio gripo sąrašus. Šie sąrašai pridedami prie subjekto pasirengimo gripo pandemijai plano (priemonių plano).

2. Rekomenduojama iš anksto sudaryti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ) sutartis dėl darbuotojų skiepijimo Valstybės lėšomis, jeigu subjektas neturi licencijos imunoprofilaktikai.

3. Darbuotojai turi būti skatinami skiepytis nuo sezoninio gripo ir, esant reikalui, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir nuo pandeminio gripo.

4. Darbuotojai turi žinoti gripo plitimo būdus ir apsisaugojimo nuo gripo plitimo priemones.

5. Darbuotojai turi būti raginami darbo vietose turėti asmens higienos reikmenų (servetėlių, priemonių rankoms plauti).

6. Skelbimams skirtose ir kitose darbuotojams bei lankytojams gerai matomose vietose rekomenduojama pateikti atmintines, kitokios rašytinės ar vaizdinės medžiagos kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos, saugaus atstumo laikymosi ir kitais gripo prevencijos klausimais.

7. Darbuotojai taip pat turi būti informuoti, kaip elgtis susirgus gripu, ir turėti atmintines.

8. Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurie turi kontaktą su šiukšlėmis ar kitomis medžiagomis, kuriose gali būti panaudotų nosinių, servetėlių ar kitų asmens higienos priemonių, gripo epidemijos ir/ar pandemijos metu minėtas medžiagas tvarkytų dėvėdami apsauginius akinius, medicininę kaukę ir mūvėdami gumines pirštines. Patartina naudoti ir kitas apsaugos priemones (veido skydelius, kaklo uždangas), taip pat įrankius, kurie leidžia išvengti rankų kontakto su tvarkomomis medžiagomis.

9. Subjektai privalo turėti tokį individualiųjų apsaugos priemonių kiekį, kad jų užtektų visiems darbuotojams, kuriems jas būtina turėti pagal atliekamo darbo pobūdį.

1 PASLAUGŲ TEIKIMO UŽTIKRINIMAS

10. Gripo epidemijos metu pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) paslaugas teikiančios įstaigos, turi:

2 10.1. užtikrinti paslaugų teikimą ne darbo dienomis (šeštadieniais ir sekmadieniais bei šventinėmis dienomis) PAASP įstaigoje;

10.2. ilginti savo darbo laiką, užtikrinant optimalų paslaugų teikimą prie įstaigos prisirašiusiems gyventojams, atsižvelgiant į esamą situaciją bei paslaugų poreikį;

10.3. organizuoti ir užtikrinti prieinamą prie įstaigos prisirašiusių gyventojų konsultavimą telefonu;

10.4. užtikrinti šeimos gydytojo (vaikų ligų gydytojo) vizitus pas vaikus iki 10 m. į namus, jam karščiuojant virš 38,5o C;

10.5. savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose;

2 10.6. atskirti pacientų srautus ASPĮ (sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) nuo kitų ASPĮ pacientų).

3 10.7. savo darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas darbuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymas.

2 11. Supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo PAASP paslaugas teikiančiose ASPĮ vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

4 REKOMENDUOJAMŲ GRIPO PLITIMO RIBOJIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

12. Reguliarus ir teisingas rankų plovimas;

13. Tinkama kvėpavimo takų higiena (kosint ar čiaudint prisidengti burną / nosį popierine servetėle ar nosine, nusiplauti rankas);

14. Medicininių kaukių dėvėjimas sergant gripu ar ŪVKTI, slaugant sergantį asmenį, ir medicininių kaukių, respiratorių dėvėjimas ASPĮ;

15. Sergančiųjų gripu ar ŪVKTI izoliavimas namuose ar ligoninėje, hospitalizuojant pagal klinikines indikacijas;

16. Dažnas gyvenamųjų ir darbo patalpų vėdinimas ir valymas drėgnuoju būdu.

3 ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

17. Asmenims, turintiems sąlytį su pacientais, sergančiais ŪVKTI, plintančiomis per orą su lašeliais (>5µm), rekomenduojamos medicininės kaukės. Norint išvengti užsikrėtimo ŪVKTI, plintančia per orą su dalelėmis (

18. Siekiant išvengti užsikrėtimo ŪVKTI asmens apsaugos priemone (toliau – AAP) turi dėvėti:

18.1. visi ASPĮ darbuotojai, kurie tiesiogiai teikia pacientui paslaugas;

18.2. pagalbinis personalas;

18.3. laboratorijos darbuotojai, dirbantys su potencialiai infekuota medžiaga;

18.4. asmenys, lankantys ar prižiūrintys ligonius.

19. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų AAP gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai. Būtina atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. AAP turi būti gaminamos remiantis gera gamybos praktika ir tinkamai naudojamos.

20. Būtinųjų AAP sąrašas, skirtas ASPĮ darbuotojams:

20.1. tiesiogiai teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turintiems tiesioginį sąlytį su pacientu, sergančiu ŪVKTI:

20.1.1. medicininės kaukės;

20.1.2. respiratoriai (su 95 proc. ir didesnio efektyvumo filtru);

20.1.3. pirštinės; 20.1.4. apsauginiai drabužiai;

20.2. atliekantiems invazines medicinines procedūras pacientams, sergantiems ŪVKTI, kurių metu gali susidaryti aerozolis: 20.2.1. medicininės kaukės;

20.2.2. respiratoriai (su 95 proc. ir didesnio efektyvumo filtru);

20.2.3. apsauginiai akiniai;

20.2.4. pirštinės;

20.2.5. apsauginiai drabužiai;

20.2.6. galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai).

21. Būtinosios AAP, skirtos ligoniams ir (ar) įtariamiems, jog serga ŪVKTI, ligonių lankytojams – medicininės kaukės.

5 PASIRENGIMO PLANAVIMAS

22. Subjektai, kurių veiklos tęstinumas ir funkcijų vykdymas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti viešąjį saugumą ir patenkinti būtinuosius visuomenės poreikius, įtraukti į specialius sąrašus, turi rengti pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus), vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-141 „Dėl valstybės valdymo institucijų, įstaigų, apskričių administracijų, savivaldybių ir kitų asmenų pasirengimo gripo pandemijai planų (priemonių planų) rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-106 „Dėl pasirengimo gripo pandemijai veiksmų plano pagal gripo pandemijos etapus patvirtinimo“. 1 PASTABA: Visoms ASPĮ rekomenduojama turėti pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus), kurie būtų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano sudedamoji dalis arba priedas.

Pagal savo specifiką pasirengimo gripo pandemijai planas (priemonių planas) apima veiksmus esant gripo pandemijai, gripo epidemijai, gripo sezonui, todėl turi būti naudojamas nuo gripo sezono pradžios iki pabaigos, arba didėjant sergamumui gripu ir ŪVKTI pagal sergamumo lygį konkrečiame subjekte. Tokiu atveju visoms su gripo susirgimais susijusioms situacijoms valdyti užteks vieno plano.

REKOMENDACIJOS KAUNO APSKRITIES VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOMS GRIPO SEZONO METU

1. Stebėti ir registruoti vaikų ugdymo įstaigų lankomumą.

1.1. Kasmet gripo sezono metu (nuo 40 iki 20 kalendorinės metų savaitės imtinai) kiekvieną pirmadienį surinkti ir įvertinti informaciją apie neatvykusių ir sergančių mokinių skaičių pagal mokymosi klases ir perduoti informaciją įstaigos administracijai, įstaigos nustatyta tvarka. Savivaldybės administracinėje teritorijoje paskelbus gripo epidemiją, informaciją apie neatvykusius ir sergančius mokinius rinkti ir vertinti kiekvieną dieną.

2. Vykdyti gripo plitimą ribojančias priemones vaikų ugdymo įstaigoje:

2.1. kiekvieną dieną sparčiai didėjant neatvykusių į įstaigą mokinių skaičiui (esant mokinių sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 20 procentų ir daugiau, kai mieste yra paskelbta gripo epidemija), mokyklos bendruomenei rekomenduojama apsvarstyti galimybę, kartu su vaikų ugdymo įstaigos steigėju (savivaldybe), priimti sprendimą (mokyklos direktoriaus įsakymu) dėl vaikų ugdymo įstaigos laikino veiklos nutraukimo (rekomenduojama nutraukti ugdymo procesą ne trumpiau nei dviems savaitėms, užtikrinant tolimesnio ugdymo proceso tęstinumą). Pastaba: savivaldybėse, kuriose nėra paskelbta epidemija, savivaldybė gali svarstyti mokyklų laikiną veiklos nutraukimą, jei mokyklos dėl ligos nelanko daugiau kaip 50 proc. mokinių. Priėmus tokį sprendimą, nuo kada nutraukiama ugdymo veikla ir kada planuojama ugdymo veiklą atnaujinti, informuoti (telefonu ir raštu) steigėją (savivaldybę). Steigėjas kas savaitę pirmadieniais iki 10 val., apie praėjusią savaitę toje administracinėje teritorijoje ugdymo įstaigų priimtus sprendimus el. paštu informuoja Kauno visuomenės sveikatos centrą.

2.2. informuoti mokinių tėvus (globėjus), kad vaikui susirgus gripu ar ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jie apie tai praneštų klasės auklėtojui (-ai);

2.3. į kolektyvus nepriimti sergančiųjų (rekomenduoti jiems pasilikti namuose ir kreiptis į gydytojus);

2.4. po ligos mokinius priimti tik su gydytojo pažyma;

2.5. sudaryti sąlygas mokykloje dažnai plauti rankas (turi būti šilto vandens, muilo ir vienkartinių rankšluosčių prie kiekvienos kriauklės);

2.6. atsisakyti masinių ir su ugdymo procesu nesusijusių renginių organizavimo (gripo epidemijos metu rekomenduojama visus renginius atidėti iki epidemijos pabaigos);

2.7. gripo epidemijos metu asmenys, tvarkydami šiukšles, kuriose gali būti panaudotų vienkartinių nosinių, turi dėvėti medicininę kaukę ir mūvėti gumines pirštines.

3. Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas privalo informuoti įstaigos bendruomenę apie gripo situaciją ir profilaktikos priemones:

3.1. informaciją apie gripo situaciją pateikti raštu arba žodžiu mokytojų kambaryje ilgųjų pertraukų metu;

3.2. pamokų ar klasės valandėlių metu mokiniams skaityti pranešimus apie gripo profilaktiką;

3.3. parengti ir pakabinti informacinius pranešimus stenduose;

3.4. mokyklos bendruomenei rekomenduoti priemones, padedančias saugotis nuo gripo:

3.4.1. kasmet, prieš prasidedant gripo sezonui, pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina;

3.4.2. vėdinti patalpas (prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų);

3.4.3. drėgnuoju būdu valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus, tokius kaip durų rankenos, laiptų turėklai, vandens čiaupai ir kt.;

3.4.4. dažnai plauti rankas;

3.4.5. su savimi turėti vienkartinių servetėlių ar nosinių;

3.4.6. kosėjant ar čiaudint, burną prisidengti ne delnais, o vienkartine nosine, alkūnės linkiu, drabužio skvernu ir nusisukti nuo kitų žmonių;

3.4.7. panaudojus vienkartines nosines, jas išmesti ir nusiplauti rankas;

3.4.8. sulaikyti kvėpavimą ir kelis žingsnius pasitraukti nuo kosėjančio ar čiaudinčio žmogaus;

3.4.9. vengti artimo kontakto, ypač sveikinantis (saugus atstumas yra apie 1 m);

3.4.10. vengti liesti rankomis veidą: burną, nosį, akis, nes taip gripo virusas nuo rankų patenka ant gleivinių.

3.4.11. vartoti daug skysčių, nes šildymo sezono metu sausėja patalpų oras sausina kvėpavimo takų gleivines ir susilpnina jų natūralią apsauginę funkciją.