Tarpžinybinė mįslė: kam priklauso griūvantis, nelaime grasantis tiltas Kaune?

Valdžios institucijos, pasirodo, nežino, kokį turtą jos valdo. Kauno Petrašiūnų rajone stūkso pėsčiųjų tiltas, kuris, anot vietinių gyventojų, kelia grėsmę ne tik juo vaikštantiems, bet ir po juo važiuojantiems traukiniams. „Galbūt jį remontuos?“, – tilto savininkams skirtą retorinį klausimą kėlė Petrašiūnų gyventojai. Tačiau to savininko net nėra. Gimė mįslė, inicijavusi tarpžinybinį patikrinimą.

Gal to, o gal ano

Į 15min redakciją kreipėsi susirūpinęs kaunietis Konradas. Anot vyro, į Petrašiūnų vandenvietę vedantis pėsčiųjų tiltas, kitaip dar vietinių vadinamas beždžionių tiltu, – avarinės būklės.

„Miške, šalia Petrašiūnų kapinių, stovinčio tilto laiptai – sutrupėję, vamzdžiai – surūdiję ir blogai suvirinti. Nuo sienų bei vaikščiojimui skirtos dalies krinta betonas. Senas tiltas kelia pavojų ne tik vakarais ant jo pauliavoti susirenkančiam jaunimui, bet ir po tiltu važiuojantiems traukiniams, kiekvieną dieną juo einantiems vandentiekio darbuotojams. Nieko negirdėti apie šio tilto renovaciją? Ką su juo ruošiamasi daryti?“, – teiravosi Konradas.

Kauno miesto savivaldybės atstovai patikino, kad šis, AB „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančiame sklype stovintis, viadukas miesto valdžiai nepriklauso. Tačiau tą patį galima buvo išgirsti ir susisiekus su nurodytos bendrovės darbuotojais.

„Tiltas nepriklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Manome, kad jis gali būti „Kauno vandenų“ nuosavybė. Tilto būklė tikrai nekokia, todėl savo ruožtu taip pat kreipsimės į jo valdytojus dėl tilto sutvarkymo“, – informavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

Anot jo, bendrovė neturi jokių duomenų apie šį objektą.

„Panašus atvejis buvo ir su kitu tiltu. Po juo buvo užtvanka. Tai paaiškėjo, kad konstrukcijos bei užtvanka – ne mūsų, o pats tiltas – mūsų“, – teigė V.Gudas.

Atliks žinybinį patikrinimą

Kuo toliau, tuo labiau mįslė tapo sudėtingesnė. Šio objekto išsižadėjo ir „Kauno vandenys“.

„Kas pastatė – to ir yra. Mes į vandenvietę privažiavimus ir priėjimus turime iš kitos pusės. Šiuo tiltu nevaikštome. Viadukas buvo statytas tam, kad tarnautų kaip konstrukcija nutiestoms komunikacijoms prilaikyti. Vanduo vamzdžiais nebeteka jau seniai. Mūsų įmonės turto balanse šio statinio nėra“, – patikino „Kauno vandenų“ technikos direktorius Vilius Burokas.

Paklaustas, o kieno tuomet jis gali būti, vyras spėjo: „Gal iš viso neregistruotas. Bešeimininkis turtas. O tokiais rūpinasi savivaldybė“.

Paieškų ratas apsisuko. Ir vėl teko kreiptis į Kauno miesto savivaldybės atstovus. Šįkart – Petrašiūnų seniūną Algimantą Vilkevičių. Gal jam žinomas šio viaduko savininkas?

„Keista, kad nesužiūrime. Kad nežinome, kokį turtą valdome. Tiltų priežiūra Lietuvoje pakankamai griežta. Infrastruktūros objektai negali būti griūvantys. Keista, kad šis viadukas – niekieno žinioje. Atliksime žinybinę ekspertizę. Kviesime savininkus, statinių priežiūros specialistus ir spręsime, ką daryti. Ačiū kauniečiui, jog neliko abejingas. Davė peno pamąstymams“, – teigė seniūnas.

Jis patikino nuvykęs į vietą ir apžiūrėjęs tiltą pats. Šis, vedantis į niekur, o tiksliau – į saugomą „Kauno vandenų“ teritoriją, jam pasirodė „ne visai dar prisibaigęs“.

„Kaip ir žmogus, nuotraukose viadukas atrodo prasčiau nei realybėje. Aptrupėjęs dekoras. Vyksta amortizacija. Reikia reaguoti spėriai. Pirmiausiai išsiaiškinsime, ar tikrai jo būklė nekelia grėsmės praeiviams“, – pirmąjį žingsnį įvardijo A.Vilkevičius.

Demontuoti arba rekonstruoti

Anot A.Vilkevičiaus, šis viadukas – buvusi pramoninė „Kauno vandenų“ vandens tiekimo iš Kauno marių trasa. Kad virš geležinkelio nekabotų pliki vamzdžiai, nuspręsta, kaip atramą jiems, pastatyti tiltą. A.Vilkevičiaus teigimu, tokie spec. statiniai – Susisiekimo ministerijos atsakomybė.

„Šis tiltas Registrų centre neregistruotas. Tad jį reikia pripažinti bešeimininkiu. O tokiais objektais rūpinasi savivaldybė. Prasidės žinybinis stumdymasis: Kauno miesto savivaldybė – Susisiekimo ministerija – Kauno miesto savivaldybė. Finalas bus vienas – kompromisas. Turės rasti lėšų arba šį tiltą demontuoti, arba rekonstruoti“, – sprendimų variantus pateikė Petrašiūnų seniūnas.

Anot jo, galima apkaltinti ir „Kauno vandenis“, kad tiltas liko kaboti ore, niekieno žinioje, nors juo anksčiau naudojosi būtent ši bendrovė.

„Vienaip ar kitaip, jis bus sutvarkytas. Kad negadintų akies niekam ir ateityje nekeltų grėsmės. Gal dar uždirbtų savivaldybė iš šio objekto. Juk ten – baisios metalo konstrukcijos. Gal iki pat Kauno marių vamzdžiai eina. Neaišku ir tai, kas po žeme dedasi. Demontuotų tiltą, parduotų metalistams dalis – gautų pajamų. Keista ši situacija. Minusas mums didžiulis. Matyt, labai turtingi esam, kad nežinom, ką turim. Devynios auklės, o vaikas – be galvos“, – šmaikščiai pokalbį užbaigė seniūnas.