Šiauliuose užsiėmimus po pamokų lankančių vaikų dvigubai daugiau nei vidutiniškai šalyje
Šiauliai toliau didina mokyklinio amžiaus vaikų užimtumą. Dar iki atsirandant valstybės skirtam 15 eurų krepšeliui, miesto neformaliojo švietimo programas buvo pasirinkę beveik 6 000 moksleivių – 44 procentai Šiaulių mokyklas lankančių vaikų ir jaunuolių. Nuo vasario 1 dienos patvirtintas valstybės krepšelis neformaliojo švietimo programas paskatino rinktis dar 2 200 mokinių.
2016 metams iš valstybės biudžeto Šiauliams skirta beveik 400 tūkstančių eurų, taigi 15 eurų krepšelį į pasirinktą neformaliojo švietimo programą gali „nusinešti“ 2903 Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Neformaliojo švietimo užsiėmimus pasirinkusių mokinių skaičius tada viršytų 60 proc., kai tokius užsiėmimus rinkosi vidutiniškai tik 30 proc. Lietuvos mokinių.
Pasak Šiaulių miesto mero pavaduotojo Stasio Tumėno, tobulinant švietimo paslaugas, Šiauliai – vieni lyderių šalyje. Kitų savivaldybių atstovai, ieškodami naujų sprendimų, pirmiausia lankosi Šiauliuose. Šiuo metu daug dėmesio sulaukia ir sėkmingai mieste veikianti elektroninė apskaitos sistema. Neformaliojo švietimo įstaigas lankančių mokinių duomenys kaupiami bendroje duomenų bazėje, o tai leidžia nuolat fiksuoti mokinių lankomumą, pasirinktas veiklas ir pagal tai tobulinti užimtumo sistemą.
Pasak Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėjos Astos Lesauskienės, matydami elektroninės sistemos duomenis ir patys biudžetinių įstaigų atstovai turėtų susirūpinti, jei jų programos tampa mažiau patrauklios vaikams. Miestas, vadovaudamasis principu „pinigai paskui vaiką“, taip pat gali racionaliau paskirstyti finansavimą.
„Miestas išskirtinis tuo, kad neformaliojo švietimo veiklas vienodai renkasi tiek berniukai, tiek mergaitės. Jei kitose savivaldybėse yra daugiau problemų organizuojant berniukų užimtumą po pamokų, Šiauliuose jie renkasi įvairias sporto veiklas ar, pavyzdžiui, meninį ugdymą „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje“, – pasakojo A. Lesauskienė.
Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės teigimu, šiauliečiai vaikai mielai renkasi neformaliojo švietimo užsiėmimus, nes tokias programas siūlančios įstaigos nuolat ieško jaunimui patrauklių užimtumo formų, pagal galimybes investuoja į technines priemones, buria kompetentingų vadovų komandas.
Vis gausėjant neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičiui, Švietimo skyrius planuoja daugiau dėmesio skirti ir programų kokybei. Neformaliojo vaikų švietimo programas dabar pirmiausia vertina Savivaldybės komisija, tačiau jau svarstoma surinkti ekspertų grupę, kuri galėtų tikrinti švietimo teikėjų darbą.