Švietimo ir mokslo ministerija numato didinti pedagogų atlyginimus nuo šio rugsėjo
Savivaldybių pateiktais duomenimis, pirmadienį streiką ketino pradėti 216, arba 12 proc. švietimo įstaigų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad pirmadienį pavyks sutarti ir streikas nevyks.
Penktadienį Vyriausybėje su švietimo profesinių sąjungų atstovais vykusio susitikimo metu sutarta ieškoti finansinių galimybių padidinti pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį iki atlyginimų koeficientų vidurkio ribos jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Toks pedagogų atlyginimų kėlimas numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo projekte.
„Ieškosime lėšų pakelti pedagoginių darbuotojų atlyginimus vidutiniškai 1,5 proc., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – 6,5 proc. jau nuo šio rugsėjo. Tai leistų pasiekti pedagogų atlyginimų koeficientų vidurkio ribą“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Pirmadienį švietimo profesinėms sąjungoms bus pateiktas susitarimo protokolas. Švietimo ir mokslo viceministrė G. Krasauskienė tikisi, kad profesinės sąjungos jį pasirašys ir streikai bus atidėti, o konstruktyvios derybos vyks toliau.
Mokytojų skaičiui optimizuoti nuo 2015 metų yra sukurtas specialus pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Juo pernai planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų, tačiau savivaldybės į biudžetą grąžino nepanaudotus 112 tūkst. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso skirta 3 mln. 200 tūkst. eurų.
Taip pat nuo 2015 metų rugsėjo panaikinta prievolė mokyklų vadovams vesti pamokas, paliekant jų atlyginimą, o jų turėtas valandas perduodant kitiems mokytojams. Tam pernai iš viso buvo skirta 7 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat yra parengusi Vyriausybės nutarimą dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo, kuriame būtų numatyta, kad mokyklos savininkas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savivaldybė) gali formuoti mažesnes nei numato mokinio krepšelio metodika klases, jeigu prideda lėšų iš savo biudžeto.
Šiuo metu Vyriausybei derinimui yra pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas pedagogų algų didinimo penkerių metų planas. Pagal jį nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019-2020 metais – 5 proc. ir 15 proc.
Planuojama, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.
Iš viso programai įgyvendinti 2016-2020 metais reikėtų 209,5 mln. eurų, iš jų: 2016 metais – 4,8 mln. eurų, 2017 metais – 58 mln. eurų, 2018 metais – 46,3 mln. eurų, 2019 metais – 48,7 mln. eurų, 2020 metais – 51,7 mln. eurų.
Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija siūlo atsisakyti žemiausių tarifinių atlygių koeficientų („žirklių“), palaipsniui pereinant prie maksimalių koeficientų.
Statistika
Nors mokinių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 40 proc., lyginant su 2012 m. mokinio krepšelis išaugo 5,7 proc., vidutinis mokytojų atlyginimas išaugo 9,3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį.
Mokytojo atlyginimas priklauso nuo turimų pamokų skaičiaus, stažo, kvalifikacijos.
Daugiau kaip pusė mokytojų turi 18-27 pamokas per savaitę. 18 pamokų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų. Turintis 27 pamokas – atitinkamai nuo 777 eurų iki 1350 eurų per mėnesį.
Mokytojai gali turėti 36 pamokas per savaitę. Maksimalus atlyginimas už tokį krūvį siekia 1900 eurų.
Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalį visų pedagogų turi mažiau kaip 9 pamokas. Mažus mokytojus krūvius lemia kasmet mažėjantis mokinių skaičius.
Vidutiniškai vienam Lietuvos mokykloje dirbančiam mokytojui tenka 10 mokinių. Vidutiniškai mažos kaimo pagrindinės mokyklos mokytojas moko 5 mokinius.
