V. Mazuronis. Palaikau mokytojų siekį gauti orų atlyginimą
Šiandien prasideda neterminuotas mokytojų streikas, kuriame dalyvauja apie 200 mokyklų. Mokytojai reikalauja didesnių atlyginimų ir negaliu jų nepalaikyti.
Anot mokytojų, streikas brendo jau seniai. Dar 2009 m. buvusi konservatorių Vyriausybė nurėžė pedagogams atlyginimus beveik 32 proc. Darbo partija ir jos deleguota švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė buvo pirmieji, kurie tuos atlyginimus pakėlė: nuo šių metų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai augo iki 7 proc., bendrojo ugdymo pedagogų – iki 3 proc., o jaunų mokytojų – iki 5 proc. Iki visų praradimų atstatymo dar reikia dirbti toliau, o mokytojai turi pilną teisę to reikalauti visomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe ir streikuodami.
Lietuvos pedagogų atlyginimai vis tiek yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, todėl mokytojai turi pilną moralinę teisę reikalauti oresnio uždarbio. Vyriausybė privalo tam rasti trūkstamas lėšas.
Turime imtis ryžtingesnių ir greitesnių veiksmų. Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys jų jau imasi: neseniai užregistravo Seimo nutarimą, kuriuo siekia, kad Vyriausybė šiais metais pedagogų atlyginimų didinimui papildomai skirtų per 17 mln. eurų. Įgyvendinus šį nutarimą, mokytojai didesnes algas gautų jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Prasidėjus eilinei Seimo sesijai, kausimės dėl šio sprendimo, kaip kovėmės dėl minimalios mėnesinės algos (MMA). Laikomės principo, kad dalį pinigų privalo rasti Švietimo ir mokslo ministerija, bet turi prisidėti ir Vyriausybė.
Seimo sesijoje Darbo partija toliau kels klausimą, dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su MMA. Mes šį savo siekį vadiname NPD=MMA. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą kylant MMA, kiltų ir NPD. Kokia iš to nauda? Paprasta: kiekvienas dirbantysis, tame tarpe ir pedagogai, „į rankas“ apytiksliai gautų 30 eurų daugiau. Tai jau apčiuopiama suma, kurią pajus didžioji Lietuvos dirbančiųjų: nuo mokytojų, socialinių, kultūros ir meno darbuotojų iki pareigūnų bei bet kokio samdomo darbuotojo. Tai taip pat leistų apsaugoti šalį nuo papildomų asignavimų ieškojimų, o valstybės biudžetas nenukentėtų, nes ženkliai išaugęs vidaus vartojimas „užvestų“ ir paskatintų Lietuvos ekonomiką.
Mokytojai yra labai svarbi mūsų visuomenės grandis, kuri ugdo jaunus protus, todėl jiems už šį darbą turi būti tinkamai ir sumokėta. Streikui pasiryžusius mokytojus privalome gerbti ir rasti sprendimus jų reikalavimams tenkinti.