Astravo AE saugumas – visos ES rūpestis
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu, atsakingu už ES energetinę sąjungą, Marošu Šefčovičiumi. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos ir ES kaimynystėje statomos Astravo AE saugumo bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa klausimams.
„Visi prisimename Černobylio tragediją. Nesaugios, tarptautinių standartų neatitinkančios atominės elektrinės – grėsmė visiems Europos žmonėms. Todėl sutelktomis ES ir visos tarptautinės bendruomenės jėgomis privalome reikalauti, kad Astravo AE atitiktų griežčiausius tarptautinius saugumo standartus, būtų atliktas skaidrus ir nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas, vykdomi rizikos ir saugos įvertinimai“, – sakė Prezidentė.
Lietuvai nerimą kelia Baltarusijos pareiškimai, jog Astravo AE bus pigiausiai pastatyta branduolinė jėgainė pasaulyje. AE statybų darbai vyksta skubotai ir nepaisant kokybės standartų. Iki šiol neatlikti rizikos ir saugos įvertinimai, kuriais nustatoma, ar atominė elektrinė pajėgi saugiai funkcionuoti pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Jėgainės poveikio aplinkai vertinimas atliktas neskaidriai ir neatitinka Espoo konvencijoje numatytų reikalavimų, pažeidimus pripažino ir JT Orhuso konvencijos ministrų konferencija. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertams neleidžiama atlikti nepriklausomo Astravo AE elektrinės vietos įvertinimo.
Valstybės vadovės teigimu, ES privalo labai rimtai įvertinti elektros energijos, pagamintos Astravo AE, importo ribojimo į ES rinką galimybes bei potencialius instrumentus. Astravo AE neturi sukelti papildomų kliūčių nei elektros gamybai šalies viduje, nei vartojimo efektyvumo stiprinimo ar Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentine Europa siekiams.
Aptariant ES energetikos sąjungos įgyvendinimo eigą, Komisijos viceprezidentas pristatė praėjusią savaitę patvirtintą „Žiemos paketą“. Šalies vadovės teigimu, tai labai svarbus žingsnis, kuriuo ES žengią į kokybiškai naują lygmenį. Dokumente pateikti pasiūlymai padės ne tik užtikrinti dujų tiekimo saugumą, padės išvengti tiekimo sutrikimų, bet ir neleis išorės tiekėjams bei monopolininkams dėl mažesnės dujų kainos skaldyti ES šalių vienybę ir daryti įtakos visos Bendrijos išorės politikai.
„Žiemos pakete“ kaip puikus pavyzdys stiprinant energetinį saugumą yra įvardintas prieš metus Klaipėdoje pastatytas suskystintų dujų terminalas. Pabrėžiama jo strateginė reikšmė saugiam dujų tiekimui visam regionui. Susitikime Europos Komisijos narys padėkojo Lietuvai už pagalbą Kroatijai statant panašų SGD terminalą. Taip pat sutarta, kad bus bendrai ieškoma efektyviausio ilgalaikio sprendimo regione pasiektiems laimėjimas įtvirtinti.
Susitikime taip pat pabrėžta, jog Baltijos dugnu planuojama nutiesti antroji „Nord Stream“ dujotiekio linija prieštarauja ES energetikos sąjungos tikslams ir gali būti panaudota kaip įrankis skaldant valstybių narių vienybę. Juo labiau, Prezidentės teigimu, šis projektas turi labai abejotiną komercinę vertę, nes pirmoji dujotiekio „Nord Stream“ linija išnaudojama tik puse viso pajėgumo. Pasak šalies vadovės, „Nord stream II“ projektas gali tapti antruoju „Mistralio testu“ Europos Sąjungai, kuris iškreiptų sąžiningos konkurencijos santykius ES dujų rinkoje ir galėtų tapti energetinio šantažo įrankiu.
