23 vasario, 2016
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Kiek uždirba mokytojas

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau?

Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra laikoma gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį. Kai kurie mokytojai dar turi neformalaus ugdymo būrelius ar auklėjamąją klasę.

Žinoma, 23 kontaktinės valandos, kuomet mokytojas moko moksleivius, nėra vienintelis laikas, kai mokytojas dirba. Skiriamos valandos pasiruošimui pamokoms, darbų taisymui ir pan.

Jei dauguma dirbančiųjų turi 28 dienas apmokamų atostogų per metus, tai mokytojai – bent 56. Be to, dar yra 5 dienos moksleivių atostogų rudenį, 10 – per Kalėdas, dar 6 pavasarį. Kadangi šių atostogų metu moksleivių mokykloje nėra, mokytojams skiriamas laikas planuoti savo veiklą, metodiškai tobulėti, ruošti renginius, rūpintis savišvieta ir pan.

Taigi, kiek mokama už šios apimties darbą mokytojui? Apie 600 – 700 eurų „į rankas“. Tiksli suma priklauso nuo mokytojo įgytos kvalifikacijos, stažo ir pan. Kai kurie mokytojai dar moko privačiai (korepetitoriavimas). Neoficialiais duomenimis, miestuose paklausus korepetitorius papildomai gali uždirbti 100 – 200 eurų per mėnesį.

Kodėl yra uždirbančių nedaug?

Bet šalia šių skaičių yra ir daug nelinksmų istorijų, kai atlyginimai siekia vos 400 eurų ar net mažiau. Net statistinis mokytojo atlyginimo vidurkis tesiekia 500 eurų. Kodėl?

Nors pagal tai, kokią dalį lėšų skiriame švietimui, esame netoli ES vidurkio. Nėra naujesnių duomenų apie visą ES, bet 2011 m. Lietuva švietimui skyrė 5,2 proc. viešųjų išlaidų nuo BVP, Latvija – 5 proc., Estija – 5,2 proc., ES vidurkis – 5,3 proc. (Šaltinis – Eurostat). Palyginimui, 2016 m. Lietuvoje švietimui skirta apie 1,66 mlrd eurų. Tai didesnė suma nei 2011, nors procentas nuo BVP ir yra mažesnis (4,5 proc.).

Bet 400 eurų atlyginimai atsiranda dėl to, kad trūksta mokinių ir pamokų. Dalis mokytojų nedirba pilnu krūviu. Moksleivių, t.y. tų žmonių, dėl kurių apskritai reikia mokytojų – sparčiai mažėja. Mokytojų – ne taip sparčiai. 2009 m. turėjome 435 809 moksleivių ir 39 328 mokytojų. 2014 m. moksleivių sumažėjo iki 334 785, mokytojų – 32 243. Moksleivių – trečdaliu, mokytojų – penktadaliu.

Viena vertus, galima pagalvoti, kaip išnaudoti šį didelį mokytojų skaičių. Galbūt reikia mokytojų – padėjėjų vaikams su specialiaisiais poreikiais. Galbūt reikia specialių mokytojų ypač gabiems vaikams. Sprendimų gali būti įvairių. Bet sutikime, kad tokių pertvarkų tikslas turėtų būti moksleiviai, geresnis jų išsilavinimas ir kuo geresnių sąlygų ugdymui sudarymas (čia patenka ir mokytojo atlyginimas).

Kaip padidinti atlyginimus?

Jei norime padidinti mokytojų atlyginimus, yra du esminiai būdai tai padaryti.

Vienas – mažinti finansavimą kitoms biudžeto sritims ir daugiau skirti švietimui. 2016 m. biudžetas yra apie 10 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Švietimui skirta 1,66 mlrd. eurų, arba 16,6 proc. viso biudžeto. Sumažinus finansavimą kitoms sritims 100 mln. eurų ir padalinus juos 32 243 mokytojams, kiekvieno jų atlyginimas per mėnesį į rankas paaugtų apie 150 eurų. Ar tai sutvarkytų visas blogybes švietimo sistemoje ir užkirstų kelią protestams ateityje?

Kitas kelias – efektyvinti pačią sistemą. Kaip rodo LLRI tyrimas, dalis švietimo lėšų tiesiog iššvaistoma neefektyviems pastatams: nuo šildymo iki pastatų priežiūros. Kai kuriose nedidelėse apie 5 tūkst. moksleivių ir 500 mokytojų turinčiose savivaldybėse sutvarkius mokyklų tinklą ar „aplinkos priežiūrą” (pastatų išlaikymą, pagalbinį personalą) galima sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Juos skyrus 500 mokytojų, toje savivaldybėje atlyginimas kiekvienam per mėnesį padidėtų po 200 eurų į rankas. Nereikėtų nei naujų mokesčių, nei skriausti kitų biudžeto sričių.

Aplinkos išlaidų sumažinimo sprendimų gali būti įvairiausių. Galbūt vienur reikės jungti mokyklas. Kitur gal užteks atsisakyti giminystės ryšiais susijusių sargų ir ūkvedžių. Nes šalia 32 tūkst. mokytojų yra dar ir apie 20 tūkst. aptarnaujančio personalo.

Kaip padaryti, kad nebeliktų pustuščių mokyklų, kur pastato priežiūrai skiriama daugiau lėšų nei pačiam švietimui, – kita diskusija. Bet besibaiminantiems, kad pradinukai nebegalės vaikščioti į mokyklą šalia namų, pateiksiu porą skaičių. Lietuvoje yra 19 000 1-4 klasių moksleivių, kurie gyvena toliau nei 3 km iki jų lankomos mokyklos. Juos į pamokas atveža tėvai, viešasis transportas ar geltonieji autobusiukai. Per 7 tūkst. pradinukų kasdien vežiojami ne į artimiausią mokyklą. Paprastai tariant, tėvai renkasi patinkančias mokyklas, o ne tas, kurios yra arčiausiai.

Ta tendencija ateityje tik didės. Lygiai tas pats yra 9-12 klasėse. Kurią gimnaziją renkatės? Geriausią, į kurią sugebate patekti, ar tą, kuri arčiausiai namų? Konkurencija tarp mokyklų, mokyklos į kurias visi norėjo patekti egzistavo net sovietmečiu. Absurdiška manyti, kad rinkos ekonomikoje yra ar bus kitaip.

Yra du būdai spręsti švietimo problemą: vienas – mestelti mokytojams pinigų (ypač populiaru prieš artėjančius rinkimus). Bet kiek ilgai tai veiks? Iki kito streiko? Kitų rinkimų? Moksleivių gi stebuklingai nepadaugės. Kitas būdas – sutvarkyti ir suefektyvinti sistemą. Belieka pasirinkti.


Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

Regionų naujienos