Atėjus pavasariui – apie naujoves žemdirbiams

Apie reikalavimų išmokoms gauti naujoves kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.

Kokie pagrindiniai reikalavimai nustatyti tiesioginių išmokų gavėjams?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016−2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.

Žemės ūkio subjektas, norėdamas deklaruoti pievas, pasėlius, turi įregistruoti žemės ūkio valdą ir ją kiekvienai metais atnaujinti iki einamųjų metų gruodžio 31 d.

Pasėlių deklaravimas prasideda 2016 m. balandžio 11 d, baigiasi birželio 6 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos paramai gauti priimamos iki liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą dieną tiesioginių išmokų už plotą sumą mažinant 1 proc. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pareiškėjo mirtis, stichinė nelaimė).

Tiesiogines išmokas gali gauti tik aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas, kuris nevykdo tiesioginėms išmokoms neremiamos veiklos, jei vykdo, tai jo metinė tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurių jis gavo už praėjusiu finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos arba pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusiu finansinius metus gautų pajamų.

Tiesiogines išmokas gali gauti tik už reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus, todėl nauji plotai, kai pareiškėjas pakeitė KŽS ribas, t. y. išnaikino piktžoles, iškirto medžius, išrovė kelmus ir išvežė medžius ir jų liekanas, sutvarkė akmenų krūvas ar kitaip pertvarkė paramai skirti netinkamus laukus, už kuriuos 2016 m. bus prašoma paramos, privalėjo būti sutvarkyti iki 2015-12-01.

Kokie ypatumai ir naujovės pabrėžtinos pagal atskiras žemės ūkio naudmenų sritis?

Pievų ir ganyklų priežiūra:

• Pievų/ganyklų/sodų bei uogynų tarpueilių nušienavimas iki rugpjūčio 1 d.;
• Švelninamos nuganymo sąlygos gyvulių laikytojams (grąžinami ganymo požymiai);
• Nebedraudžiamas pievų smulkinimas;
• (Įtraukiama galimybė pievas panaudoti prekinės produkcijos gamybai – gauti daugiau dyzelino);
• Sodai ir uogynai:
  • Šienaujami arba periodiškai įdirbami tarpueiliai;
  • Pašalinami negyvi vaismedžiai.

Pareiškėjai, siekiantys gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus

Žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.

Žalinimo išmoka – tai tiesioginė išmoka už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama pareiškėjams, atitinkantiems žalinimo išmokos reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai žalinimo išmokai.

Norint gauti žalinimo išmoką, būtina įvairinti pasėlius. Reikalavimas netaikomas ekologiniams ūkiams, pareiškėjams, deklaruojantiems mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės ploto, bei tiems, kurie deklaruoja vien daugiamečius augalus, taip pat tiems, kurių deklaruojamą plotą sudaro daugiausia (daugiau nei 75 proc.) pievos ir (arba) pūdymai, ir (arba) azotą kaupiantys augalai, o likusios ariamosios žemės plotas yra ne didesnis kaip 30 ha. Taip pat būtina išlaikyti esamas daugiametes pievas bei deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Reikalavimas taikomas pareiškėjams, deklaravusiems daugiau nei 15 ha ariamosios žemės – reikalaujama mažiausiai 5 proc. jos dalies deklaruoti kaip EASV.

Pagrindinės žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.

Patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų (dobilų, esparcetų, barkūnų, liucernų, gargždenių, ožiarūčių, seradelių), kurie gali būti deklaruojami kaip EASV, traktavimas. Būtent šių žolių mišinys su kitomis žolėmis (pvz., motiejukais) gali būti deklaruojamas kaip EASV (naudmenų klasifikatoriaus kodas ŽMI) tuomet, kai kitos žolės sudaro mažiau kaip 50 proc. mišinyje (jei sudaro 50 ir daugiau proc. – deklaruojama kaip paprasta pieva (kodas GPŽ)). Taip pat klasifikatorius artimiausiu metu bus papildytas nauju kodu, skirtu deklaruoti mišinius, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai (klasifikatoriaus II ir III grupės augalai).

Juodajame pūdyme, skirtame EASV, cheminiai augalų apsaugos produktai gali būti panaudoti 1 kartą per metus iki birželio 1 d.

Pareiškėjai, kuriems keliamas reikalavimas deklaruoti EASV, be 2015 metams nustatytų EASV tinkamų plotų (azotą kaupiančių augalų ir pūdymo) papildomai galės deklaruoti kaip EASV plotus: posėlį (po ankstyvųjų daržovių, ankstyvųjų bulvių, javų arba rapsų), žolinį įsėlį, taip pat trumpos rotacijos želdinius; apsuptus ariamosios žemės arba nutolusius nuo jos ne didesniu kaip 5 m atstumu kraštovaizdžio elementus:  ne didesnes kaip 0,3 ha ploto medžių grupes ar miškelius, taip pat ne didesnius kaip 0,1 ha ploto tvenkinius ir kūdras, ne mažesnio kaip 1 m ir ne didesnio kaip 20 m pločio palaukes (pievą ar pūdymą), ne didesnius kaip 6 m pločio sutvarkytus griovius.

Žolinis įsėlis – į pagrindinį pasėlį balandžio 1 – birželio 30 d. laikotarpiu įsėjama žolė (deklaruojama naudmenų kodais ŽMI ar GPŽ). Įsėti gryni dobilai arba kiti klasifikatoriaus III grupės augalai (išskyrus ŽMI kodą) nelaikomi žoliniu įsėliu, kadangi jie traktuojami ne kaip žolė, o kaip atskiras pasėlis.

Posėlis – po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 – rugpjūčio 15 d. laikotarpiu sėjami augalų mišiniai, susidedantys bent iš dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų. Minėtieji augalai turi būti sudygę ir matomi lauke bent einamųjų metų rugsėjo mėn. (įsėliniai augalai negali būti ganomi ar šienaujama žolė rugsėjo mėnesį).

Trumpos rotacijos želdiniai (gluosniai, žilvičiai, tuopos arba baltalksniai) turi būti auginami nenaudojant mineralinių trąšų.

Medžių grupės ir miškeliai, tvenkiniai ir kūdros turi būti visiškai apsupti vieno pareiškėjo ariamosios žemės.

Palaukės (su ariamąja žeme besiribojantys pievų ar pūdymų plotai) per visą pažymimą (įbraižomą) ilgį turi ribotis su pakele, pamiške, melioracijos grioviu ar vandens telkiniu. Šie plotai (pieva ar pūdymas) turi atitikti tokiems plotams taikomus priežiūros reikalavimus.

Grioviai negali būti nutolę nuo ariamosios žemės daugiau kaip 5 metrus. Grioviai turi atitikti šiuos priežiūros reikalavimus: juose neturi būti krūmų, medžių (išskyrus pavienius medžius), sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių (griovio šlaitai turi būti šienaujami ir sutvarkomi bent 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d., nupjauta žolė turi būti sutvarkyta). Jei pareiškėjo deklaruojamos ariamosios žemės laukas ribojasi su deklaruojamu grioviu ar jo atkarpa tik viename šlaite, jis žymimas kaip EASV, įskaitomas tik vienas šlaitas ir taikoma tik pusės nustatyto EASV ploto užskaitos. Griovio priežiūra taikoma tik tai šlaito pusei, kuri ribojasi su pareiškėjo deklaruojama ariamąja žeme.

Ką dar svarbu žinoti pareiškėjams, deklaruojantiems laukus?

Pareiškėjai, deklaruodami laukus, turės nurodyti, kurie iš jų dalyvauja EASV. Kad pareiškėjams būtų lengviau, kiekvienam naudmenų kodui deklaravimo sistema nurodys, koks EASV elementas tai gali būti. Be to, duomenys apie pareiškėjo deklaruojamus EASV elementus bus nurodomi atskiroje paraiškos lentelėje, kurioje deklaravimo sistema automatiškai apskaičiuos bendrą pareiškėjo EASV plotą pagal atitinkamus EASV koeficientus ir informuos, kiek EASV ploto pareiškėjui dar trūksta tam, kad jis visiškai atitiktų reikalavimus.

Išmokas jaunajam ūkininkui galės gauti ir juridiniai asmenys, kurių kolektyvą sudaro visi asmenys iki 40 m. ir valda įkurta ne anksčiau kaip prieš 5 m.

Susietoji parama už plotus, deklaruotus DUK (Kitos daržovės uždarame grunte), DAK (Kitos daržovės), KTS (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai) kodais, neskiriama, parama bus skiriama tik už vienos rūšies deklaruojamus augalus.

Įbraižytų laukų grafiniai persidengimai turi būti sprendžiami paraiškos teikimo metu, nes jei persidengiantis plotas mažesnis kaip 0,1 ha, parama už tokius persidengiančius plotus nemokama nei vienam pareiškėjui. Persidengiant plotams – pareiškėjai turi išsispręsti tarpusavyje ir iki liepos 1 d. patikslinti įbraižytus laukus.

Kokie išmokų dydžiai nustatyti už 2015 m. deklaruotus plotus?

• pagrindinė išmoka – 56,66 Eur už hektarą;
• išmoka už pirmuosius 30 hektarų – 48,80 už hektarą;
• išmoka jaunajam ūkininkui – 45,82 Eur už hektarą;
• susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 83,47 Eur už hektarą;
• susietoji parama už daržovių uždarajame grunte auginimą – 419,50 Eur už arą;
• susietoji parama už daržovių atvirajame grunte auginimą – 324,21 Eur už hektarą;
• susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą – 207,36 Eur už hektarą;
• žalinimo išmoka 44,89 Eur už hektarą.

Ko norėtumėte palinkėti žemdirbiams prasidedant didžiųjų darbų sezonui?

Norėčiau palinkėti, kad mūsų žemdirbiai ir jų produkcija būtų vertinami Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Tikėkimės, kad kuo daugiau įvairios kokybiškos sveikos produkcijos kiekvienais metais rasis ne tik specialiose mugėse, turguose, bet ir parduotuvių lentynose.

Mūsų rajoną – atvirą turizmui keturių vandenų kraštą – taip pat puošia ir dirbami laukai, juose siūruojantys javai, ganomi gyvuliai, − todėl tegul tik daugėja dirbamos žemės, tegul ji būna skalsi, tegul mus visus džiugina geras derlius šiais metais!