4 kovo, 2016
Kauno technologijos universiteto informacija

KTU mokslininkas R. Venskutonis: bioatliekos – neišnaudotas natūralių medžiagų šaltinis

„Maisto papildai, kosmetikos preparatai, gaminiai iš natūralių produktų šiandien yra labai paklausūs. Vartotojai nemėgsta sintetinių medžiagų, patenkančių į jų organizmą per maistą ar kosmetinius produktus. Pasitelkus biorafinavimo procesus, iš įvairių bioatliekų bei šalutinių žemės ūkio ir maisto perdirbimo produktų, galima mažais kaštais išskirti naudingas natūralias medžiagas, neteršiant aplinkos, taupant lėšas ir net gaunant papildomo pelno“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkas su kolegomis iš Europos Sąjungos šalių apie biorafinavimo galimybes ir ateitį diskutavo vasario pabaigoje Kaune surengtame tarptautiniame seminare „Ekologiškos technologijos ateities biorafinavimo procesams“.

Šis dviejų dienų renginys – tai Europos šalių bendradarbiavimo programos mokslo ir technologijų srityje (COST) veiklos „Maisto atliekų valorizacija atsinaujinančių chemikalų, medžiagų ir kuro gamybai“ (angl. Food Waste Valorisation for Sustainable Chemicals, Materials and Fuels, EUBIS) darbo grupės seminaras. Jį organizavo COST EUBIS Valdymo komiteto narys, KTU profesorius R. Venskutonis.

Medžiagų išskyrimui – magnetai

„Turbūt daugelis yra girdėję apie naftos rafinavimą, t.y. jos išskaidymas į įvairias frakcijas. Tokiu būdu gaunami įvairūs produktai, pavyzdžiui, benzinas, dyzelinas. Tačiau, biorafinavimo procesas – tai ne iškastinių žaliavų, bet biožaliavų perdirbimas į įvairius produktus“, – paaiškino R. Venskutonis.

Jo teigimu, biožaliavos gali būti įvairios. KTU mokslininkai daugiausiai tyrinėja žemės ūkio ir maisto biožaliavas, tokias, kaip uogos, vaisiai, aromatiniai ir medicininiai augalai, grūdai, didžiausią dėmesį skiriant jų šalutiniams perdirbimo produktams ir atliekoms, kurios gali būti biorafinuojamos, t.y. perdirbamos į norimas naudingas medžiagas.

Biožaliava yra labai sudėtingas darinys, susidedantis iš įvairių medžiagų ir cheminių struktūrų, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, dėl to naudingąsias medžiagas nėra taip lengva išskirti ir atskirti.

Tam yra taikomi įvairūs ekstrakcijos, frakcionavimo ir išgryninimo metodai, o vienas iš jų – magnetinis atskyrimas, kai pasirinktos medžiagos prijungiamos prie feromagnetinių dalelių, kurias po to kartu su jomis galima atskirti nuo bendros bioažaliavos masės magnetinėmis jėgomis. Vykusio seminaro metu apie biorafinavime naudojamus katalizatorius, veikiamus specialiais magnetais, kalbėjo mokslininkė iš Čekijos Kristyna Pospiskova.

Šis naujoviškas ir inovatyvus metodas yra itin perspektyvus brangių medžiagų išskyrimui bei išgryninimui.

Aliejaus nuosėdos – biokuro gamybai

KTU profesorius pažymi, kad šiandien biorafinavimas yra plačiai taikomas medicinos, maisto, žemės ūkio, medienos pramonėje.

„Šis naudingų medžiagų išskyrimo procesas naudojamas gaminant įvairias bio-celiuliozines medžiagas, bioaktyvumu pasižyminčius fitocheminius junginius“, – keletą pavyzdžių pateikė profesorius.

Viena pagrindinių vykusio seminaro temų buvo atliekų ir šalutinių produktų biorafinavimas. „Iš vynuogių ar kitų uogų pagaminus sultis ar vyną, lieka dideli kiekiai atliekų, kuriose gausu naudingų medžiagų. Ilgą laiką tokios išspaudos nebuvo panaudojamos arba panaudojamos labai neefektyviai“, – teigia R. Venskutonis, pažymėdamas, kad mokslininkai intensyviai dirba ieškodami būdų, kaip iš atliekų išskirti naudingas medžiagas.

Maisto papildai, kosmetikos preparatai, gaminiai iš natūralių produktų dabar yra labai paklausūs. Vartotojai nemėgsta sintetinių medžiagų, patenkančių į jų organizmą su maistu ar kosmetikos produktais. Mokslininkas įsitikinęs, kad panaudojus pigią žaliavą (atliekas), galima mažais kaštais pagaminti gana brangius, bet kokybiškus produktus.

Viena seminaro pranešėjų iš Serbijos Biljana Skrbic kalbėjo apie palmių aliejaus nuosėdų panaudojimą biokuro gamybai. Jai antrino ir R. Venskutonis, pažymėdamas, jog biodyzelinas yra gaminamas bei naudojamas ir Lietuvoje. Biokuro gamyboje gali būti naudojamos ir šieno, medžių bei kitos atliekos.

Įmonėse – tonos nenaudojamų bioatliekų

Seminare vykusioje diskusijoje su verslo atstovais, dalyvavo įmonių, užsiimančių didmenine vaisių ir daržovių prekyba bei perdirbimu, tokių, kaip „Kauno vaisiai ir daržovės“, „Obuolių namai“, atstovai.

R. Venskutonio teigimu, įmonės, užsiimančios prekyba ir perdirbimu, kiekvieną dieną sukaupia keletą tonų vaisių ar daržovių atliekų. Tam, kad atliekos atsidurtų sąvartynuose, prireikia nemažai lėšų. Profesorius pažymi, kad šios atliekos – tai ne vien supuvę, netinkami vartoti produktai, bet ir „išbrokuoti“ dėl neprekinės išvaizdos gaminiai.

„Iš įvairių atliekų išskiriant naudingas medžiagas neteršiama aplinka, įmonės taupo pinigus ir net gali gauti papildomo pelno“, – biorafinavimo proceso privalumus vardijo R. Venskutonis.

Seminaro dalyviai taip pat aptarė, kokius projektus mokslinių tyrimų finansavimui būtų tikslinga teikti ateityje „Vienas iš COST EUBIS veiklos tikslų yra surasti partnerius įvairiems projektams. Seminaro metu buvo atrinktos tematikos „Horizontas 2020“, EUREKA, EUROSTARS, BBI ir kitoms programoms“, – sakė R. Venskutonis.

Jo nuomone, tokie seminarai yra labai naudingi ir universitetų doktorantams, kurie gali ne tik klausyti pranešimų, bet ir patys juos pristatyti. Studentai turi progą susipažinti, padiskutuoti su mokslininkais, dirbančiais juos dominančioje srityje, pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus.

Rezultatus aptars konferencijoje vasarą

COST EUBIS veikla, kurioje dalyvauja giminingų tyrimų sričių mokslo grupės, tai – didelių tinklinių ES projektų vykdymas ir įgyvendinimas. KTU CTF profesorius R. Venskutonis buvo septynių COST veiklų valdymo komiteto narys, o KTU CTF Maisto mokslo ir technologijos katedra dalyvauja šioje veikloje jau daugiau kaip 15 metų.

Kaune surengtame seminare „Ekologiškos technologijos ateities biorafinavimo procesams“ dalyvavo 27 COST EUBIS veiklos dalyviai, mokslo ir švietimo institucijų, verslo atstovai ir KTU akademinės bendruomenės nariai. Darbo grupės tikslas – surasti būdus naudingų medžiagų išskyrimui iš įvairių biožaliavų.

Likusios trys COST EUBIS veiklos darbo grupės nagrinėja biokatalizės, fermentacijos, šiluminius, cheminius ir kitus procesus. Visų COST EUBIS veiklos darbo grupių konferencija numatyta šių metų vasarą Olandijoje.


20 gruodžio, 2024

Kauno apygardos teismas Marijampolės savivaldybės tarybos narę Vaidą Pituškienę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, penktadienį […]

20 gruodžio, 2024

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) visuotiniame susirinkime prezidentu antrai kadencijai perrinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių, kardiochirurgą, profesorių Rimantą […]

20 gruodžio, 2024

Netekus artimo žmogaus, svarbiausias uždavinys tampa tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju. Tačiau šis emocinis laikotarpis neretai komplikuojamas dėl praktinių sprendimų, susijusių […]

20 gruodžio, 2024

Kas iš tiesų yra AI mokymai ir kodėl jie aktualūs šiandien Technologijų amžiuje, kai dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo rinką, […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

I vietos laimėtojai_komanda S&D Basketball Skills Academy / Viktorijos Makovskajos ir Tautvydo Juknevičiaus nuotr.
18 gruodžio, 2024

Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

Alfredo Pliadžio nuotr.
13 gruodžio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lietuvos fizinio ugdymo pedagogus. Ceremonija, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų […]

13 gruodžio, 2024

Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi […]

13 gruodžio, 2024

Aštuoniolikos iš beveik dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių technikos mokyklų ir kolegijų studentai susigrūmė tradiciniu tapusiame konkurse „Jaunasis sunkvežimių mechanikas 2024“. […]

12 gruodžio, 2024

Vaiko raida ankstyvaisiais metais yra itin svarbi, nes per šį laikotarpį formuojasi pagrindiniai gebėjimai, socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Todėl […]

12 gruodžio, 2024

Stalo žaidimai suaugusiems tampa vis populiaresniu pasirinkimu organizacijose, rengiančiose komandos formavimo veiklas. Jie ne tik sukuria smagią ir atsipalaidavusią atmosferą, […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

10 gruodžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursą. Lituanistines mokyklas, užsienio lietuvių organizacijas kviečiame teikti […]

10 gruodžio, 2024

Šalia didžiausios šalies oranžerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune, prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis […]

9 gruodžio, 2024

Naujų mokyklų ir darželių statyboms Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina skirti 113 mln. eurų. […]

8 gruodžio, 2024

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų […]

7 gruodžio, 2024

Šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 14 viešųjų vaikų žaidimų aikštelių ir visose iš […]

7 gruodžio, 2024

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi […]