Naujos gairės atliekų tvarkymui

Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko Klaipėdos regiono merų pasitarimas atliekų tvarkymo klausimais. Apie tai kalbamės su meru Vaclovu Dačkausku.

Šiuolaikiškas, efektyvus, tausojantis aplinką ir kiek įmanoma pigesnis atliekų tvarkymas – vienas iš svarbiausių iššūkių visoje šalyje. Kokie aspektai svarbūs mūsų regionui ir kokie klausimai aptarti šiame pasitarime?

Kaip efektyviai bus surenkamos, naikinamos ir perdirbamos atliekos, kokios bus sąnaudos ir kiek už tai turės mokėti gyventojai ir įmonės, labai priklauso nuo atliekų tvarkymo valdymo modelio pasirinkimo, nuo administravimo ir nuo bendro požiūrio formavimo. Tačiau jis kartais nesutampa, nes nevienoda yra savivaldybių geografinė padėtis, gyventojų skaičius, atliekų kiekis ir kiti dalykai, − dėl ko vienoms savivaldybėms naudingiau atliekas išvežti, o kitoms – jas surinkti, rūšiuoti ir perdirbti savo teritorijose. Posėdyje aptarti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo 2014−2020 m. plano pakeitimo, naujos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdymo modelio akcininkų sutarties parengimo, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių perdavimo eksploatuoti rajonų savivaldybėms bei kiti klausimai.

Ką mūsų Savivaldybė siūlo keisti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo 2014−2020 m. plane?

Mūsų Savivaldybė pageidauja, kad komunalinių atliekų bendrovės surinktas ir išrūšiuotas atliekas savarankiškai galėtų vežti deginti į termofikacinę atliekų deginimo jėgainę „Fortum Klaipėda“. Taip pat manome, kad kompostavimo aikšteles bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galėtų eksploatuoti ne tik KRATC‘as, bet ir savivaldybės. Neturėtų būti taip, kad atliekos į „Fortum“ patenka tik per Dumpių sąvartyną, nes rūšiavimas vyksta jau vietose. Rūšiavimo konteinerių daugėja, o šiukšles rūšiuoti vietose gali ir kitos įmonės.

Dumpių sąvartyno vartų mokestis taip pat nėra stabilus?

Šiuo metu mūsų savivaldybė už vieną toną šiukšlių moka apie 39 eurus − taigi daugiau nei anksčiau. Be to, mokestį planuojama dar didinti įvedant valstybės nustatytą papildomą sąvartyno mokestį, kad atliekų turėtojai būtų paskatinti jas rūšiuoti. Nuo šių metų sausio 1 d. nustatomas 3 eurų už toną atliekų papildomas mokestis, − ateityje planuojama dar jį ženkliai didinti. Dalį išrūšiuotų šiukšlių vežant deginti tiesiai į „Fortumą“ būtų įmanoma sutaupyti nemokant brangaus vartų mokesčio.

Taigi, kodėl mūsų Savivaldybė, kaip ir kitos, negalėtų taip tvarkytis?

Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso didžioji dalis KRATC akcijų, ji nori, kad atliekų tvarkymo sistema regione ir toliau išliktų pavaldi KRATC‘ui. Kitų savivaldybių tikslas − sutaupyti lėšų, kad kiekviena savivaldybė organizuotų rūšiavimą vietoje, ką galima vežti deginti, o kas netinka deginti ir perdirbti, vežti į sąvartyną ir mokėti vartų mokestį už gerokai mažesnį kiekį.

KRATC‘o įsipareigojimai atliekų rūšiavimo gamyklai ir „Fortum“ atvežti atitinkamus atliekų kiekius iš regiono yra labai lengvai išsprendžiami derybų būdu su deginimo įmone. Tai buvo patvirtinta mūsų savivaldybės atstovų susitikime su atliekų deginimo įmonės vadovu. Į kitus Klaipėdos miesto savivaldybė nuogąstavimus mes atsakome, kad KRATC‘o šiuo metu prisiimti skoliniai įsipareigojimai regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui turi būti dengiami solidaria pagal susidariusių atliekų kiekius kiekvienoje savivaldybėje ir kurie buvo fiksuoti paimant paskolą Dumpių sąvartyno įrengimui.

Gali būti, kad atsiras įmonė, kuri galės išvežti atliekas iš Lietuvos pigiau. Dabar užkertamas kelias kitiems − monopolį turi KRATC‘as.

Kaip yra žiūrima į kiekvienos iš savivaldybių norą turėti didesnį balsą KRATC‘e?

Savivaldybės KRATC‘e turi nuo 0,002 iki 6,08 proc. akcijų. Siūloma KRATCą valdyti vienoda balsų teise arba remtis kitų regionų modeliu. Savivaldybėms pareiškus norą neturėtų kilti bėdų pakeisti KRATC akcininkų sutartį dėl įmonės valdymo organų.

Dar 2003 metais valdymą siūlyta organizuoti pagal gyventojų skaičių, yra modelis, kur priklausytų nuo atliekų skaičiaus. Dabar, kalbant apie valdymo principus, tariamasi tik tiek, kiek palanku ir naudinga Klaipėdos miestui, nes ji valdo absoliutaus dydžio akcijų paketą. Taigi, dabar kalbama lyg ir regiono vardu, bet viską sprendžia viena savivaldybė.

Kaip žiūrima į Savivaldybės norą perimti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles Gargžduose ir Vėžaičiuose?

Gargždiškiams jas perėmus KRATC‘ui turėtų sumažėti mokestis už atliekų toną. Šiuo metu KRATC‘as mato tik vieną įmanomą variantą − aikšteles savivaldybėms perduoti administruoti, o kiti variantai gali būti svarstomi praėjus penkerių metų, ES pinigais įgyto turto perdavimo kitiems naudotojams, terminui.

Kokie nutarimai priimti pasitarime?

Nutarta iki kovo 7 dienos regiono savivaldybėms pateikti pasiūlymus pagal pateiktus siūlomus pakeitimus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija peržiūrės visų RATC valdymo modelius ir pasiūlymus persiųs visoms savivaldybėms. Iki kovo 15 dienos visos regiono savivaldybės turi pateikti savo pasiūlymus dėl pateiktų modelių.