Mūsų kalba – kaip mūsų sąskaita banke

Dar 16 amžiuje M. Daukša ne kartą pabrėžė, kad tautos pagrindas – gimtoji kalba. „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ jis rašė: „Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“

1999 metais vasario 21-ąją Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015 metų rugsėjo 30 d. posėdyje pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d.

Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla palaiko šią iniciatyvą. Buvo sudarytas renginių planas – įvairios veiklos, skirtos Gimtosios kalbos dienai, vyks visą savaitę.

Dailyraštį rašė visi mokyklos mokiniai. Lietuvos kontūruose mokiniai rašė citatą apie Kalbą, jos reikšmę. Džiugu, kad rankytėms, dar nedrąsiai vedžiojančioms raides, šiandien patikėtos įžymių žmonių citatos apie kalbą. Kas žino, gal ta, dailyraščiu parašyta mintis, ateityje taps mokinuko gyvenimo pagrindu.

Integuotoje lietuvių kalbos ir informacinių technologijų pamokoje mokiniai kūrė vaizdžias pateiktis, mokėsi teisingai reikšti mintis ir formuluoti sakinius. Buvo pagilinti pateikčių kūrimo, informacijos paieškos internete ir kompozicijos įgūdžiai. Moksleiviai pamatė glaudų šiuolaikinių technologijų ryšį su lietuvių kalba. Atlikus užduotį, mokytojai su mokiniais aptarė jiems iškilusias problemas ir sunkumus. Buvo pasiūlyti jų sprendimo būdai.

„Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį“ – teigė R. V. Emersonas. Gaila, kad retokai susimąstome, kad kalba atspindi mūsų vidinę kultūrą.

Gimtosios kalbos savaitei buvo skirta piešinukų ir rankdarbių parodėlė „Jie – iš mūsų perskaitytų knygų“. Mokinių piešiniuose – herojai ir iliustracijos kūriniui ar ištraukai. Kiekvienas vaikas savaip įsivaizduoja tai, ką skaito. Skaitydami jie plečia ne tik savo žodyną, bet ir akiratį. Rankdarbiai: Raudonkepuraitės pintinėlė, raudonoji gėlelė, kurpaitės, nykštukai, stebuklingas obuolys, net voras. Vieni jų siūti, kiti – nerti, siuvinėti.

Filmas „Knygnešys“ sudomino mokinius. Tai istorija apie knygas gabenančio knygnešio kasdienybę – sunkumus, žandarų persekiojimus. (2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų, nes tai XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas – carinės Rusijos vykdomas 40 metų lietuviškos spaudos draudimas). Žiūrėdami filmą prisiminėme ir istorinius Lietuvos įvykius, ir Motiejaus Valančiaus veiklą bei reikšmę Lietuvai. Retoriškai nuskamba klausimas: „jei nebūtų buvę knygnešių, ar skambėtų šiandien lietuviškas žodis?

„Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus“ – teigė Joseph Brodsky. Tobulėjanti mūsų kalba – tai auganti vidinės mūsų kultūros banke sąskaita. Todėl 10 klasės mokiniai šiandien pristatė savo pranešimus: „Kalba – kultūra – literatūra“. Tai puikus pasiruošimas artėjančiam pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP). Mokiniai argumentuotai bandė pagrįsti savo pasirinktas temas. Galima pasidžiaugti Dianos Petkunaitės, Olgos Špilevajos, Jevgenij Begunov ir Valentin Gavštel pasiruošimu.

5-6 klasėse vyko integruota lietuvių kalbos bei gamtos ir žmogaus pamoka „Medžiai kasdieniniame gyvenime ir kūriniuose“. Buvo pakartota medžio sandara, aptarti rūšių skirtumai, ypatumai, siejant su lietuvių tautosaka – mįslėmis, pasakomis.

Apie vandenį A. de Sent Egziuperi rašė: „Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė.“ Lietuvių kalbos ir chemijos integruotoje pamokoje „Vandens reikšmė ir galia“, kuri vyko 9- 10 kl., pakartotos ne tik ypatingosios vandens savybės, bet ir atliktas teksto suvokimo testas. Ir ne veltui šiandien integruotose pamokose buvo kalbama apie medžius, apie vandenį. Jie mums svarbūs kaip ir mūsų kalba.

Lietuvos kalbininko Juozo Pikčilingio mintį: „Atsimink: be kalbos nėra žmogaus. Be kalbos nėra tautos. Be kalbos nėra minties. Be kalbos nėra…“ galima tęsti įvairiai. Tačiau, manau, kad be kalbos nebūtų ir mūsų. Mes esame labai vargani, kai nesugebame išsakyti savo minčių. Penktadienį visi 5 – 10 klasių mokiniai rinkosi į salę. Čia vyko viktorina „Ką žinau apie kalbą?“. Vaikai susiskirstė į 5 (mišrias) komandas, kurių kiekvienai reikėjo įveikti 10 užduočių, o jose (beveik visose) – dar po 10 užduotėlių. Užduotys tikrai buvo įvairios: sukurti 10 žodžių sakinį iš tos pačios raidės; nurodyti ištraukų pavadinimus ir autorius, tinkamai sudėlioti išsibarsčiusius žodžius eilėraščių eilutėse, prisiminti, kokiais garsažodžiais šaukiame savo augintinius, ištaisyti netaisyklingus sakinius, ir kt.

Ne visų mokinių indėlis buvo vienodas, tačiau aktyvumo tikrai netrūko. Tiems, kurie kažko nežinojo ar pamiršo, buvo puiki proga prisiminti. Bet svarbiausia, kad būtų noras stengtis pačiam.

„Žodžiai, kaip ir daiktai, – atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, o prieš ištariant dulkes nušluostyti, kaip nušluostome juos nuo paveikslo. Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais“- kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius. Visada kalbėkime tik pačiais gražiausiais žodžiais, jungdami juos į prasmingus vilties sakinius, nes mūsų kalba – yra mūsų sielos atspindys.

Džiugu, kad mokiniai buvo aktyvūs, todėl visos klasės už dalyvavimą gavo Padėkos raštus. Ačiū visiems, įvairiai prisidėjusiems prie šios akcijos. Ypatingai norėtųsi padėkoti Daliai Kožemiakinai, viską fiksavusiai nuotraukose, Gintautui Antanavičiui, kasdien kantriai kėlusiam informaciją į mokyklos tinklapį ir direktorei Ninai Domackienei už idėjų palaikymą.