Pirmosios knygos

„Bibliotekos – tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas“ – teigė vokiečių filosofas G. Leibnicas, – čia gali rasti visko, ko tik geidžia tavo širdis. Kiekvieną trečiadienį Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turmanto struktūriniame padalinyje vyksta NVŠ programos „Pasakų pasaulyje“ užsiėmimai. Čia ne tik garsiai skaitomos pasakos, jos aptariamos, bet ir atliekamos labai įvairios kūrybinės užduotys. Veiklą stengiamasi integruoti taip, kad vaikai gautų ir labai reikalingų socialinių žinių, būtų lavinamos ne tik pažinimo, komunikavimo kompetencijos, bet ir ugdomas kūrybingumas, iniciatyvumas, tautinė savimonė (su pasakomis ir kūrybinėmis užduotimis buvo siejami ir valstybinių švenčių paminėjimai).

Kovo 16 d. – Knygnešio diena. Ji Lietuvai labai reikšminga. Kadangi Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią apie 40 metų. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino, kaip unikalią veiklą, pasaulyje neturinčią atitikmens.

Perskaitę ir aptarę pasaką, šįkart pirmiausia susipažinome su knygų parodėle, skirta Knygnešio dienai (ją buvo parengusios nuostabios bibliotekininkės Jelena Gurskaja ir Marina Voropajeva) – visokiausių knygučių čia buvo: ir tų, kurioms jau ne vienas dešimtmetis, ir naujausių – grojančių, kartojančių įvairių gyvūnų balsus, išlankstomų, įvairių formų ir dydžių (vienos panašios į mobilųjį telefoną, kitos – į naminį gyvūnėlį), atidaromų kaip dėžutės ir atveriamų kaip vartai. Nepamiršome ir M.Jovaišos nuotraukų knygos „Neregėta Lietuva“… Juk į šitą – nuostabaus grožio Lietuvą ir ėjo knygnešiai, neišsigandę caro žandarų, nešė lietuvišką žodį. Todėl kūrybinė užduotis – sukurti knygą: o jų, kaip mes sužinojome, būna pačių įvairiausių.

Mane visada labai žavi laikas, kai visi vaikai, net palinkę, ima darbuotis: keli bandė rašyti pasakas, kiti – kūrė knygeles vaikams mokyti, treti – ieškojo paveikslėlių, nes to reikėjo jų katalogui, piešė ir rašė komiksą. Koks teisus buvo rusų tautos rašytojas Kornejus Čiukovskis sakydamas: „Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas“.

Pirmoji knygelė… Visų veiduose švietė šypsenos; o dauguma klausinėjo: „kada galėsią namo parsinešti – tėvams parodyti savo knygą?“