Kiekvienas ieškome savo kalno, nuo kurio širdimi matyti kitaip nei akimis
Kai kiekvieno iš mūsų gyvenimą apgaubia paslaptis, reikia pastangų ir kantrybės, kad atrastume pilnatvę, patirtume ramybę. Gavėnios laikas kaip tik ir yra skirtas atsiplėšti nuo įprastos kasdienybės, tarsi pakilti į kalną, pajausti ir matyti širdimi, kitaip nei akimis. Kaip ieško ir atranda savo kalną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Anykščių rajono filialo nariai, „Šilelis“ klausė ketvirtus metus filialui pirmininkaujančios Kristinos Maldžienės. Pasikalbėti apie tai Kristina pakvietė į namus, kuriuose dienos metu šeimininkauja regėjimo negalią turintys žmonės.
Viena, kita minutė buvo skirta pasisveikinimui su linksmais, savo pomėgiais užsiimančiais žmonėmis. Išsirutuliojo ramus pokalbis prie arbatos puodelio su pasikalbėti ir vienokią ar kitokią situaciją išspręsti užsukusiais bendruomenės nariais. Vėliau, pokalbis su filialo pirmininke Kristina.
LASS Anykščių rajono filialas – tai organizacija, kuri rūpinasi Anykščių mieste ir rajone gyvenančiais aklaisiais ir silpnaregiais. Pagrindinis mūsų tikslas – mažinti regėjimo negalią turinčių socialinę atskirtį, ugdant jų savarankiškumą, skatinant užimtumą bei teikiant individualią pagalbą regos negalią turintiems Anykščių rajono gyventojams. Šiuo metu filialas vienija 64 regėjimo neįgaliuosius. Vyriausiam mūsų bendruomenės nariui yra per devyniasdešimt metų, bet turime ir du mokyklinio amžiaus vaikus. Metams nariai moka vieno euro nario mokestį.
– Plačiau papasakokite apie kasdieninę LASS Anykščių rajono filialo veiklą.
– Siekdami rūpintis regėjimo neįgaliaisiais ir įgyvendinti organizacijos tikslus, kiekvienais metais dalyvaujame socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje projektų konkurse. Šių metų veiklai vykdyti mūsų organizacijai iš Neįgaliųjų reikalų departamento bei Anykščių r. savivaldybės yra skirta 7160 eurų. Tai pagrindinės lėšos, kurios leidžia vykdyti filialo veiklą, teikti tokias svarbias regėjimo neįgaliesiems paslaugas, kaip asmeninio asistento pagalba, dienos užimtumas, amatų būrelis. 2016 m. projekto veiklose dalyvauja bene dvidešimt penki regėjimo neįgalieji. Mokome savarankiškumo įgūdžių, teikiame informavimo ir konsultavimo bei dokumentų pildymo, skaitovo paslaugas, padedame spręsti įvairias buitines problemas. Taip pat apmokome naudotis techninės pagalbos priemonėmis: rankiniu kalbančiu laikrodžiu, staliniu kalbančiu laikrodžiu, kalbančiu kūno termometru, kompaktiniu diskiniu grotuvu ir kitomis. Norintiems praleisti laisvalaikį, besidomintiems naujienomis ar norintiems pabendrauti, organizuojame dienos užimtumą. Klausome įgarsintas knygas bei žurnalus. Anykščių krašto laikraštį „Šilelis“ perskaitau aš, o paskui visi drauge diskutuojame apie tai, ką perskaitėme, kas vyksta mūsų mieste. Kiekvieną dieną norintieji ir galintieji ateina čia. Kai kurie tiesiog pasikalbėti ir pabendrauti. Geriame arbatą, kavą, šnekučiuojamės, sprendžiame vienokias ar kitokias iškilusias problemas su savo likimo draugais. Amatų būrelyje prasmingai laiką leidžia žmonės, kuriems knieti kurti ir savo rankomis pagaminti darbelius. Ir vyrai, ir moterys randa širdžiai mielą darbą: pina iš vytelių, vėlia iš vilnos, mezga žaislus. Su šiais rankų darbo dirbiniais jie dalyvauja įvairiose parodose ir mugėse. Kasmet minime Neįgaliųjų dieną, Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, kitas šventes.
– Matantis žmogus neretai įsivaizduoja, kad regėjimo praradimas yra vienas baisiausių dalykų. Tačiau būnant tarp Jūsų taip visiškai neatrodo. Vienas pina krepšį iš vytelių, kitas rankose turi vilnos ruošinį, iš kurio netrukus bus pagamintos šlepetės.
– Silpnai matantis arba nematantis žmogus „mato“ kažką daugiau, net ir tai, ko nemato regintieji. Žinoma, egzistuoja ir tai, ko negalime daryti, tačiau labai norint, neretai galima rasti išeitį, o sunkumai tampa stiprybe. Labai gaila, kad turime iš namų neišeinančių likimo draugų. Su jais pasikalbame telefonu.
Bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis yra tai, ką galime susikurti kiekvienas. Svarbu, kad santykiai būtų nuoširdūs ir gražūs. Mielai bendradarbiaujame su Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąja biblioteka bei Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Regėjimo negalią turintieji žmonės daug ką gali daryti nematydami akimis, o jausdami širdimi. Silpnai matantys ir nematantys žmonės pasižymi didesniu jautrumu, empatija (stipri aistra, įsijautimas į kito asmens emocinę būseną). Dauguma jų yra meniškos sielos žmonės. Jų lytėjimas ir klausa labiau išlavinti.
– Kokią žinią norėtumėte perduoti regintiems ir regėjimo negalią turintiems Anykščių krašto žmonėms?
– Svarbiausia žmogui yra būti priimtam tokiam, koks jis yra, neužsisklęsti savyje. Nuoširdus vienų kitiems dėmesys abipusiai reikalingas. Kartais turintieji regėjimo negalią sunkią valandą gali tapti ramsčiu matantiems, turintiems kitokių problemų ar krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Pomėgių ir užimtumo ieškojimas visada atveria naujų galimybių. Todėl visus geros valios žmones, mielai kviečiame bendradarbiauti. Norintieji prisidėti prie regėjimo negalią turinčių žmonių integracijos į visuomenę, galite skirti du procentus pajamų mokesčio ( Kodas 248161410). Anykščių filialas priklauso Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų ir silpnaregių centrui, kurio direktorius yra Aloyzas Vilimas.
Jau dabar svajojame apie vasaros stovyklą ir tikimės Anykščių rajono savivaldybės palaikymo kuriant palankią socialinę aplinką ir skatinant neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Pernai prie jūros, į Šventąją, važiavo dešimt mūsų narių. Nepaprastai šiltus įspūdžius ir gerus prisiminimus visiems paliko viešnagė Klaipėdos delfinariume.
Taip pat norėtume dainuoti ne tik sau, tačiau ir pasirodyti publikai. Tačiau narių tarpe neturime profesionalaus muzikanto, todėl savanoriškai negalime suburti meno kolektyvo. Taip ir ieškome kiekvienas savo kalno, nuo kurio širdimi matyti kitaip nei akimis.
