Kauniečiai stoja prieš valdžios buldozerį: pertvarkoma jų mėgstama mokykla
Ar 1601 kauniečio balsas nieko nereiškia? Ar uždaryti mokyklą, kurią lanko 82 proc. vietos bendruomenės vaikų – protingas žingsnis? Nejau viską valdžioje galima matuoti tik pinigais? Tokius klausimus kelia Aukštųjų Šančių gyventojai, pasipiktinę Kauno miesto savivaldybės sprendimu reorganizuoti taip jų mėgstamą „Žiburio“ pagrindinę mokyklą. Valdžia ginasi mažėjančiu mokinių skaičiumi.
Toliau neša prašymus
Kauno miesto savivaldybės taryba vasario 23 d. posėdyje pritarė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano projekte numatytam sprendimui reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi 82 proc. Šančių seniūnijos mokinių (didžiausias skaičius iš visų Kauno seniūnijų mokyklų).
Plane numatytas „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas, prijungiant ją prie KTU Vaižganto progimnazijos nuo rugpjūčio 31 d. Su tokiu sprendimu nesutinka vietos bendruomenė, kurios nuomonė, atrodo, nelabai kam ir rūpi.
Tokia naujiena Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai, jos atstovų teigimu, buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Savivaldybė pamiršo, jog 2013 m. ši įstaiga jau buvo pertvarkyta (iš vidurinės į pagrindinę). Kad 2015 m. vasarą Kauno miesto meras viešai teigė, jog mokyklų tinklo pertvarka baigta. Žadėjo likusias mokyklas modernizuoti. Tačiau skambūs pažadai liko neįgyvendinti.
Apie staiga suplanuotą naują pertvarką mokyklos bendruomenė sužinojo tik šių metų pradžioje, kai nemažai pradinukų tėvelių jau buvo pateikę prašymus priimti jų atžalas į pirmąją klasę. Iš viso jų sulaukta pusšimčio.
„Vaikų ir jų tėvelių lūkesčiai niekam neįdomūs. Pasirodo, reorganizaciją galima suplanuoti žaibiškai. Kaip graudu, kai net ir po tokio sprendimo tėveliai toliau neša prašymus. Šios mokyklos ateitis buvo šviesi“, – įsitikinusi Aukštųjų Šančių bendruomenės atstovė Ilona Komratovienė.
Surinko 1601 parašą „prieš“
Jos teigimu, pertvarkos priežastis vienintelė – ekonomiškumas. Manoma, jog sujungus mokyklas, bus sutaupyta, jog tokį sprendimą jau turėjo priimti anksčiau valdžiusieji, bet nesiryžo.
„Įdomu, kaip bus sutaupyta, jei kurį laiką „Žiburio“ mokyklos pastate toliau vyks pamokos. Įdomu ir tai, kodėl taip skubama? Kam to mūsų mokyklos pastato ar sklypo iš tiesų prireikė?“, – retorinius klausimus kėlė I.Komratovienė.
„Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir gyvenamojo rajono bendruomenė surinko 1601 nepritariančiojo reorganizacijai parašą. Rengta peticija. Tačiau visa tai, o ir raštu išdėstyti nesutikimo argumentai, nugulė valdininkų stalčiuose. I.Komratovienės teigimu, apsimesta lyg jų net nebūta.
Vienas iš argumentų, kodėl šis sprendimas neturėjo būti priimtas, pasak Šančių bendruomenės narių, yra tas, kad „Žiburio“ mokykla jau buvo pertvarkyta 2013 m. Būtent dėl šios pertvarkos įstaiga neteko dalies mokinių (iki jos mokykloje buvo didesnis nei optimalus mokinių skaičius).
„Argi mokykla buvo pertvarkyta tam, kad po kelių metų jos veiklą pabaigti? Juk tokiu principu galima uždaryti visas. Pirma pertvarkom, tokia pertvarka sumažinam mokinių skaičių, o po kelių metų „nustembam“, kad mokinių skaičius sumažėjo, ir pabaigiam jos veiklą. Taip pažeidžiami teisės aktai. Mokyklai, kurios struktūra pertvarkyta, pagal teisės aktus turi būti teikiama pagalba, o ne sprendžiama dėl jos veiklos pabaigos“, – įsitikinusi moteris.
Mokykla – ne UAB’as
Šančių bendruomenė supranta, kad pertvarkius vidurinę mokyklą į pagrindinę, savivaldybei išliko tos pačios mokyklos pastato išlaikymo sąnaudos, padidėjo vieno mokinio išlaikymo išlaidos. Tačiau savivaldybės juk yra įpareigotos teikti tam tikras paslaugas, nepaisant jų ekonominio pagrįstumo, nes tai būtina visos bendruomenės gerovei.
Mokykla, anot Šančių gyventojų, nėra privatus juridinis asmuo, kuriam svarbiausi dalykai yra pelnas, todėl jos reorganizavimas negali būti tapatus UAB’o reorganizavimui.
„Žiburio“ pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius didės jau nuo 2016 mokslo metų. Todėl bendruomenei kyla klausimas, kodėl toks sprendimas priimamas būtent dabar.
„Kaune vaikai netelpa į darželius. Ikimokyklinių vaikų skaičius didėja, tačiau mokyklų skaičius kažkodėl mažinimas, pamirštant, jog šie vaikai pradės lankyti mokyklas. Į kokias mokyklas jie eis?“, – klausia Šančių bendruomenės atstovai.
Dar vienas keistas sprendimas, anot jų, yra tai, kad į „Žiburio“ pagrindinės mokyklos patalpas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. planuojama perkelti Suaugusiųjų mokymo centrą, nors plane įrašyta, jog Kauno miesto mokinių skaičius suaugusiųjų mokykloje mažėja. Ar tai – ne valdžios planavimo proceso nenuoseklumas? Suaugusiems, kurių skaičius mažėja, atiduodamos vaikams pritaikytos patalpos, o vaikai, kurių skaičius didėja, iškraustomi.
Žada bylinėtis
„Žiburio“ pagrindinė mokykla yra saugioje, strategiškai patogioje vietoje, prie jos nėra judrių gatvių. Mokyklos padėtis palanki ugdymo procesą organizuoti netradicinėse žaliosiose erdvėse.
„Mokykla yra atnaujinta ir iš dalies renovuota, turi didelį stadioną, yra pasirašiusi įvairias bendradarbiavimo sutartis su universitetais. Tad jei ką jungti, tai jungti reikia būtent prie Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos“, – įsitikinusi I.Komratovienė.
Bendruomenė kelia ir dar daugiau klausimų: Kaip būtų sutaupytos lėšos dėl mokyklos reorganizacijos? Kiek reikėtų išmokėti išeitinių atleidžiamiems darbuotojams? Kodėl „Žiburio“ pagrindinė mokykla turi būti gelbėjimosi ratu kitai ugdymo įstaigai?
Kas atlygins patirtą turtinę ir neturtinę žalą už tai, kad priverstinai bus nutrauktas mokymo procesas, vaikams sukeltos adaptacijos kitoje mokykloje problemos, nesaugios ir ilgos kelionės į kitą mokyklą? Kas atlygins žalą tėvams, kurie specialiai įsigijo butus šalia mokyklos, kad jų vaikai mokytųsi būtent čia?
Tiek „Žiburio“, tiek dar dviejų reorganizuojamų mokyklų atstovai, dėl šio sprendimo žada bylinėtis.
30 proc. mažiau mokinių
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko teigimu, per pastaruosius 6 m. Kauno miesto mokyklose mokinių skaičius sumažėjo daugiau nei 11 tūkst. Tuo tarpu mokyklų tinklas išliko toks pat.
„Sprendimai pertvarkyti mokyklas – jautrūs, bet jie – neišvengiami. Kaunas nėra toks turtingas, kad galėtų sau leisti prabangą išlaikyti nuo sovietmečio likusį milžinišką mokyklų tinklą“, – teigė administracijos direktorius.
Jam pritarė ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika. Anot jo, „Žiburio“ mokykla pertvarkoma dėl kelių esminių priežasčių. Visų pirma dėl to, jog per trejus pastaruosius metus mokinių skaičius joje sumažėjo 30 proc.
„Nors bendras patalpų plotas siekia net 5699 kv. m. ir mokykloje galėtų mokytis 650 mokinių, šiuo metu jų skaičius tesiekia 261. Pastatas išnaudojamas neefektyviai, todėl kasmet mokyklos išlaikymui reikia papildomai skirti vis daugiau papildomų lėšų. Per trejus metus ta suma padidėjo 92,7 proc. Visai tai – iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – paaiškino V.Mažeika.
Prijungti „Žiburio“ mokyklą (261 mokinys) prie Vaižganto progimnazijos (291), o ne atvirkščiai, jo teigimu, nuspręsta dėl to, jog „Žiburio“ mokykloje mokosi mažiau mokinių.
Abi mokymosi įstaigos gali „turėti“ po 650 mokinių. Kiek jų bus po reorganizacijos, priklausys nuo tėvelių apsisprendimo. 20 proc. moksleivių yra ne iš mokyklai priskirto mikrorajono, todėl jų tėvai gali pasirinkti kitas mokyklas. Nuo to priklausys ir tai, kiek mokytojų neteks darbo.
Sutaupys 150 tūkst. eurų
Atstumas tarp sujungiamų mokyklų – vos 1,8 kilometro. V.Mažeikos teigimu, bus atliekamos keleivinio transporto korekcijos, kad mokiniams pagerėtų susisiekimas tarp šių mokymosi įstaigų.
Įvykdžius reorganizaciją žadama per metus sutaupyti 150 tūkst. eurų. Sutaupytos lėšos bus panaudojamos švietimo reikmėms, t. y. mokyklų infrastruktūrai gerinti, ugdymosi aplinkų tobulinimui, sporto aikštynų atnaujinimui ir kt.
Pasak V.Mažeikos, „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizacijos klausimas svarstytas praėjusių metų pabaigoje, o galutinis sprendimas priimtas šių metų vasario 26 d. Priimant sprendimą buvo vadovautasi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nurodymais.
„Žiburio“ pagrindinė mokykla apie pertvarką buvo informuota raštu šių metų sausį. Šioje įstaigoje lankėsi Švietimo skyriaus atstovai ir mokyklos kuratorė, kurie ir informavo apie parengtą tarybos sprendimo projektą. Bendruomenės nuomonė išklausyta miesto tarybos komitetuose, taip pat perduota ŠMM. Būtent ŠMM įvertino, kad reorganizavimas yra pagrįstas.
Sprendimo reorganizuoti mokyklą priėmimo stadija truko du mėnesius, o pats reorganizacijos procesas užtruks pusę metų, nes mokyklas galima pertvarkyti tik vasaros laikotarpiu.
„Vėl imtis pertvarkos nuspręsta dėl tolimesnio mokinių skaičiaus mažėjimo. Dėl tos pačios priežasties „Žiburio“ mokykla 2013 m. buvo pertvarkyta į pagrindinę (nesuformavo gimnazijai reikalingo 11 bei 12 klasių komplekto). Dėl to nuspręstą ją reorganizuoti ir šiemet“, – paaiškino V.Mažeika.
Pagerės ugdymo kokybė
Švietimo skyriaus vedėjas įsitikinęs, jog esant mažam mokinių skaičiui, negalima užtikrinti geresnių ugdymosi sąlygų. Reorganizavus mokyklą, padidėtų klasių užpildomumas, kuris užtikrintų platesnes ugdymo turinio įgyvendinimo galimybes ir geresnius mokinių pasiekimus. Mokytojai turės aiškesnę darbo perspektyvą.
„Kaune vien 2015–2016 m. mokinių sumažėjo 700-tais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams vietų skaičius mieste nuosekliai didinamas. Per 2015 m. Kauno švietimo įstaigose sudarytos 34 naujos grupės ir sukurta 616 naujų vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams“, – skaičius pateikė pašnekovas.
Pateikė V.Mažeika ir atsakymą dėl žadamo suaugusiųjų mokymo klasių perkėlimo į „Žiburio“ pagrindinės mokyklos pastatą. Anot jo, Suaugusiųjų mokymo centras turi tris pastatus, kurių panaudojimas nėra efektyvus, kadangi centre mokosi 672 mokiniai.
Tad efektyvinant pastatų panaudojimą, galimos šios alternatyvos: ugdymo procesą organizuoti Sandėlių g. 7 esančiame pastate ar Verkių g. 30 („Žiburio“ mokykla) esančiame pastate.
Kadangi mokinių skaičius mažėja, todėl pastatai gali būti panaudoti kitoms savivaldybės reikmėms.