Uteniškė tapytoja Donata Prušinskaitė jubiliejų pasitiko paveikslų ir draugų apsuptyje
2016 m. kovo 23 dieną Utenos Kraštotyros muziejuje rinkosi Utenos krašto tautodailininkai, literatai ir visuomenės veikėjai, kad pasveikinti Donatą Prušinskaitę su 90 –tuoju gimtadieniu. Jubiliejų ilgaamžė menininkė pasitiko kviesdama į savo tapybos darbų parodą. Visą gyvenimą Utenoje praleidusi moteris susirinkusiems gerbėjams dovanojo savo kūrybos eiles, mintis ir šypsenas. Gausus sveikintojų būrys pasakojo susipažinimo su Donata istorijas, teikė tapytojai gėles ir dėkojo už draugystę. LR Seimo narės Mildos Petrauskienės sveikinimą autorei įteikė Marija Ilčinskienė, palinkėdama Donatai saulėtų dienų bei įkvėpimo. Utenos rajono savivaldybės mero padėką už Utenos miesto garsinimą ir meno puoselėjimą įteikė mero patarėjas Gintautas Petravičius, daug šiltų linkėjimų kūrėjai išsakė Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialistė Zita Mackevičienė, Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas“ vadovė Zita Indriūnienė, klubo nariai ir kiti sveikintojai.
Donata Prušinskaitė gimė 1926-03-22 Utenoje, čia ir gyvena. Tapybos parodose menininkė dalyvauja nuo 1983 m., yra Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas“ narė. Daugybės paveikslų autorė pasakoja, kad mokyklos laikais ypač sekėsi piešti, kopijuoti. Tą pastebėjusi Kaune gyvenanti pusseserė Genutė Prušinskaitė – Radzevičienė atsiuntė Donatai aliejinių dažų dėžutę ir nuo to prasidėjo visą gyvenimą lydintis pomėgis. „Pradžioje tapiau ant drobės aliejiniais dažais. Kelis metus darbo neturėjau, todėl pragyvenau iš rankdarbių – siuvinių, mezginių. Tapyti mokė ir drobes ant rėmų užtempti padėdavo jau šviesios atminties Algirdas Malakauskas, grafikas profesionalas. Jis visuomet didžiuodavosi manimi, kad išmokė mane tapyti: „Nepasakysiu, kad tapai kaip penkto kurso studentė, bet kaip trečio kurso – tai tikrai“. Dar labai sekėsi tapyti banguojančią jūrą, tačiau Algirdas juokaudavo, kad jos niekada nesu mačiusi. Žiemą tapau iš nevilties. Man rankas skauda, pirštai tirpsta. Tačiau tapyba padeda. Jei paveikslas pasiseka, blogos emocijos visuomet pradingsta“, – sakė Donata. Parodų, kaip ir paveikslų neskaičiuojanti menininkė pasakoja, kad piešti jai pavyksta greitai-užtenka 4-5 valandų, kad ypatingos gėlės pražystų naujoje drobėje.
