S. Eidrigevičius gimtajame krašte išgirdo ypatingą tylą
Panevėžio rajone Smilgių kultūros centre balandžio 1 d. vyko susitikimas su pasaulyje garsiu dailininku, grafiku, režisieriumi, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Stasiu Eidrigevičiumi. Mediniškiuose gimęs, Lepšių kaime vaikystę praleidęs svečias susirinkusiems kraštiečiams pristatė savo naujausią knygą „Giedanti gaidžio galva“.
Tai panevėžiškių tarme parašyta poema apie tėviškę. Vaikystės prisiminimais ir įspūdžiais paremta knyga iliustruota autoriaus piešiniais ir fotografijomis, taip pat – medžiaga iš asmeninio archyvo.
Svečią atlydėjo Panevėžyje gyvenančios dvi seserys. Vos įėjęs į Smilgių kultūros centro salę ir prieš auditoriją atsisėdęs S. Eidrigevičius paprašė visų susirinkusiųjų arčiau jo sunešti ir puslankiu sustatyti kėdes – kad bendravimas būtų artimesnis.
Pokalbį menininkas pradėjo klausimais, ar salėje yra žmonių iš jo gimtųjų vietų, kokiais rūpesčiais dabar gyvena smilgiečiai, kokia kaime ir apylinkėse vyksta kultūrinė veikla, kaip žmonės bendrauja su klebonu.
„O klebono salėje nėra? Gaila… Gal vėliau pas jį galėtume užeiti?“ – teiravosi autorius, pridūręs, kad knygoje „Giedančio gaidžio galva“ rašo ir apie savo vaikystės kunigą.
Pademonstravęs dideliame aplanke atsivežtų piešinių ir plakatų, S. Eidrigevičius trumpai papasakojo prisiminimų iš vaikystės, paskaitė keletą ištraukų iš naujosios knygos. Svečias nebuvo linkęs daugžodžiauti, paprašė kitas ištraukas paskaityti ką nors iš salėje sėdinčių žmonių ir apsidžiaugė, kai tokių atsirado.
Mąsliai žvelgdamas į kultūros centro salės skliautus S. Eidrigevičius sakė jaučiantis labai gerą energetiką ir pasiūlė visiems kartu pasiklausyti čia tvyrančios, pasak jo, ypatingos tylos.
„Girdite? Ji – skambanti, iškalbinga…“, – netrumpą pauzę įvertino menininkas, kurio kūrybai būdingi žmogaus vienišumo apmąstymo, švelnaus liūdesio, susimąstymo motyvai.
Susitikime dalyvaujantis Savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius pasveikino gimtąsias vietas aplankyti sugrįžusį Lenkijoje gyvenantį garsųjį kraštietį. Įteiktą dovaną – šilkinį šaliką svečias iškart panaudojo pagal paskirtį.
S. Eidrigevičius mielai sutiko su kultūros centro direktorės Linos Narkevičienės pasiūlymu aplankyti šalia esančią Smilgių etnografinę sodybą. Kūrėjas buvo sužavėtas jos autentiškais pastatais ir unikalia aplinka, su entuziazmu ėmė fotografuoti iš anksto džiaugdamasis, kad šie kadrai praturtins jo fotoarchyvą.
„Sugrįžti gera“, – mąsliai savo viešnagę gimtajame krašte įvertino S. Eidrigevičius.
