Ministrė Virginija Baltraitienė pristatė Vyriausybei priemonių planą pieno krizei suvaldyti

Po susitikimo su neseniai  Lietuvoje viešėjusiu ES komisaru Filu Hoganus žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pristatė Vyriausybei priemonių planą pieno krizei valdyti.

„Dirbame kartu su Europos Komisija, kuri išklausė Lietuvos argumentų ir siūlo tam tikrų priemonių pieno krizei valdyti“, – pažymi ministrė V. Baltraitienė.

EK siūlo gamintojų organizacijoms bei kooperatyvams taikyti savanorišką pieno gamybos valdymą (mažinimą). EK pasiūlė keletą būdų, kaip valstybės narės galėtų paremti sunkumus patiriančius ūkininkus, teikdamos jiems valstybės pagalbą. Taip pat EK ketina dvigubai padidinti lieso pieno miltelių bei sviesto, superkamų fiksuota kaina į valstybės intervenciją, kiekių viršutines ribas, suintensyvinti naujų rinkų paieškas, siekti atverti Rusijos rinką ir panaikinti netarifinius barjerus, analizuoti eksporto kreditų taikymo galimybes su galimu Europos investicijų banko (EIB) dalyvavimu procese, stiprinti ES produktų pardavimų skatinimo strategiją ir didinti finansavimą pardavimų skatinimui, EK siūlo kaimo plėtros programas pritaikyti taip, kad jos efektyviau veiktų krizių metu. EK kartu su EIB ieškos galimų finansinių instrumentų, kuriais galėtų būti didinamas ūkininkų konkurencingumas. Laukiami pasiūlymai Specialiajai žemės ūkio rinkų darbo grupei dėl priemonių, kuriomis būtų stiprinamos ūkininkų derybinės galios.

ES siūlomas savanoriškas pieno gamybos valdymas (mažinimas)

Pieno sektoriaus pripažintoms gamintojų organizacijoms, gamintojų organizacijų asociacijoms, tarpšakinėms organizacijoms ir kooperatyvams bus leidžiama 6 mėn. laikotarpiu susitarti (pasirašyti susitarimus) dėl savanoriško gamybos mažinimo, tačiau ES parama tam nėra skiriama.

Valstybės narės gali šias iniciatyvas remti, teikdamos valstybės pagalbą, suderintą su Europos Komisija. Notifikavimo procesas gali užtrukti kelis mėnesius. Galima teikti pagalbą iš nacionalinio biudžeto gamybos sumažinimui arba „įšaldymui“.

Ministerijos vykdomos priemonės, skirtos pieno ūkiams

„Pieno ūkiui yra teikiama ir netiesioginė parama, kuri taip pat yra reikšminga ir reikalinga, be jos žemdirbiai negalėtų apsieiti“, – sako V. Baltraitienė.

Iš valstybės biudžeto teikiama pagalba veislininkystei, skiriamos lėšos veisliniams gyvuliams įsigyti, kompensuojant iki 30 proc. patirtų išlaidų. Skiriama parama žemės ūkio moksliniams tyrimams ir taikomosioms veikloms (taip pat ir gyvulininkystės srities), siekiant plėtoti gyvulininkystės srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą. Siekiama aprūpinti gyvulininkystės ūkius kvalifikuotais specialistais – skirta parama valstybės finansuojamoms gyvulininkystės šakos studentų studijoms.  Teikiamas valstybės finansavimas melžimo įrangos tikrinimui pagal karvių sergamumo mastitu  mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programą. Teikiama parama šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti. Teikiama parama nuostolių dėl užkrečiamųjų ligų – galvijų tuberkuliozės, galvijų bruceliozės, enzootinės galvijų leukozės – židinio galvijų bandoje sunaikinimo įvertinimo ir atlyginimo (kasmet skiriama apie 80,5 tūkst. Eur).

Tęsiama pieno produktų skatinimo vartojimo programa „Pienas vaikams“. Pagal šią programą pieną bei pieno gaminius mokykloms ir darželiams gali teikti ir pieno gamintojai.

Pieno gamintojams sudarytos sąlygos jungtis į gamintojų organizacijas ir gamintojų organizacijų asociacijas dėl derybinių galių su supirkėjais sustiprinimo (organizacija gali sujungti iki 33 proc. visos šalies pieno gamybos).

Finansinės priemonės

Pieno gamintojams galima padėti ir kitais būdais – kompensuoti palūkanas už kreditus trumpalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti. Galimas ir palūkanų kompensavimas už investicinius kreditus. Šiuo metu derinami taisyklių pakeitimai numatant kompensuoti iki 80 proc. palūkanų, sumokėtų už kreditus trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti, taip pat palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus, kompensaciją padidinti iki 60 proc. pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba ir atitinkančioms kitas taisyklėse nustatytas sąlygas (investicijoms, kurioms neteikiama KPP parama).

Lengvatos ūkininkams skiriamos teikiant garantijas ir kompensuojant garantinį užmokestį, taip pat numatoma teikti lengvatines paskolas.

Pajamų stabilizavimas

Žemdirbių pajamas numatoma stabilizuoti kuriant tarpusavio pagalbos fondą, kuris gali būti kuriamas pačių ūkininkų, arba iš žemdirbių, pieno perdirbėjų ir valstybės (kaimo plėtros programos) lėšų, arba iš valstybės surinktų privalomų rinkliavų iš žemdirbių, mokesčių bei valstybės biudžeto lėšų.

Ilgalaikės pieno sektoriaus stabilizavimo priemonės

„Labai svarbi priemonė smulkiesiems pieno ūkiams išlikti yra kooperacija, be jos ateitis sunkiai įsivaizduojama,  taip pat numatome peržiūrėti mokestinę bazę kooperatyvams“, – pažymi žemės ūkio ministrė. Kooperatyvų pelną siūloma apmokestinti 0 procentų pelno mokesčio tarifu, o jų paslaugas žemės ūkiui, teikiamas savo nariams, ne PVM mokėtojams, apmokestinti lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu.

Žemės ūkio ministrė pasisako už 5 proc. PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams taikyti. „Tai jau įregistruota Seime, – sako V. Baltraitienė – Reikia tik politinės valios“. Ministrė taip pat pasisako už Krizinio fondo, kuris tarnautų  ne tik pieno sektoriui, bet visam žemės ūkiui, kūrimą.

Ministrė pažymi, kad  rengiamas Pieno įstatymo (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) pakeitimas, todėl kalbamasi su Lietuvos pieno gamintojų asociacija ir kitomis organizacijomis. Pasak ministrės, didelę reikšmę pieno ūkiui turėtų ir vidaus vartojimo skatinimas. Reikėtų rekomenduoti savivaldybėms kiekvieno rajono centre sudaryti sąlygas tik ūkyje pagamintai žemės ūkio produktų prekybai ir leisti prekiauti nemokamai, o švietimo, sveikatos, socialinėms įstaigoms, Krašto apsaugos struktūroms ir Kalėjimo departamentui privalomai pirkti tik lietuvišką produkciją.