Lazdijų rajono meras kreipėsi į žemės ūkio ministrę dėl kiaulių laikymo afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje atnaujinimo
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę dėl kiaulių laikymo afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje atnaujinimo. Oficialiame rašte meras pažymi, jog pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. B1-646 „Dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos nustatymo“ paskelbtą buferinę zoną pateko dviejų Lazdijų rajono savivaldybės seniūnijų – Kapčiamiesčio ir Veisiejų – atskiri kaimai.
2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesį 87 kiaulių laikytojai paskerdė kiaules. Pagal tuo metu galiojusius patvirtintus Biologinio saugumo priemonių reikalavimus 13 kiaulių laikytojų kiaulių laikymo vietose įrengė saugumą užtikrinančias priemones ir savo ūkiuose laikė kiaules. Tačiau vėlesniu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, kuris buvo pasirašytas 2014 m. spalio 6 d., kiaulių laikytojai, paskelbtoje buferinėje zonoje laikantys ne daugiau kaip 100 vnt. kiaulių, nors ir įgyvendinę biologinio saugumo priemonių reikalavimus, turėjo kiaules paskersti iki 2014 m. gruodžio 15 d. Tai kiaulių laikytojai sąžiningai atliko. Mero A. Margelio teigimu, dėl minėtų teisės aktų kaitaliojimų nebuvo pateisinti kiaulių laikytojų lūkesčiai. Atliekant tvartų aptvėrimus ir įrengiant kitus biosaugos reikalavimams užtikrinti būtinus darbus, buvo patirtos nemažos papildomos išlaidos, kurios nebuvo kompensuotos. Meras pažymėjo, jog Lazdijų rajonas yra mažiau palankių ūkininkauti vietovių rajonas, o afrikinio kiaulių maro zonoje gyvenantys ūkininkai yra smulkūs. Šiems ūkininkams kiaulių auginimas – pagrindinis šeimos maitinimo ir pajamų šaltinis.
Kreipimesi meras A. Margelis taip pat pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d įsakymu Nr. 3D-677 patvirtintą Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, apskaičiavimo metodiką apskaičiuoti nuostoliai kiaulių augintojams yra labai maži ir vienkartiniai, neadekvatūs kiaulių kainoms šalies rinkoje, ir ypač turint omenyje tai, kad kiaulių laikytojai, kurie pretendavo į teikiamą pagalbą kitų rūšių ūkinių gyvūnų įsigijimui, išskyrus kiaules, privalėjo įsipareigoti net trejus metus neauginti kiaulių per šį laikotarpį, daugiau negaunant jokių kompensacijų.
Meras A. Margelis ministrei išsakė nuogąstavimą, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tinklalapyje 2016 m. kovo 22 d. paskelbus informaciją apie galimybę buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje atnaujinti kiaulininkystės ūkius, kuriuose būtų laikoma iki 10 kiaulių savo reikmėms, ir žinant, kad kai kuriems kaimo gyventojams kiaulė yra pagrindinis šeimos maitinimo šaltinis, kilo susipriešinimas tarp kiaulių laikytojų, nepasinaudojusių pagalba kitų rūšių ūkinių gyvūnų įsigijimui ir galinčių atnaujinti kiaulių laikymą jau šiais metais, ir laikytojų, įsigijusių kitų rūšių ūkinius gyvūnus, gavusius vienkartinę kompensaciją ir galinčius atnaujinti kiaulių auginimą tik po trejų metų nuo pagalbos suteikimo dienos.
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, siekdamas, kad būtų patenkinti teisėti kiaulių laikytojų, gyvenančių buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje, interesai ir nediskriminuoti dalies buferinės zonos gyventojai, kreipimesi prašė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-914 patvirtintų Pagalbos už įsigytus ūkinius gyvūnus teikimo taisyklių 2 skyriaus 5.3 papunktį, kuriuo kiaulių laikytojai įpareigojami trejus metus nuo pagalbos skyrimo dienos nelaikyti kiaulių.
