Lėtinės ligos – pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad nesveikas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių žmogui tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose pagrindine mirčių priežastimi jau daugelį metų išlieka lėtinės ligos. Vyraujanti šalies gyventojų mirčių struktūra atskleidžia, kad daugiausiai gyvybių kasmet nusineša kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. Be to, nerimą kelia pastebimos kraujotakos sistemos ligų jaunėjimo tendencijos.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2001–2014 m. laikotarpiu mažiausias mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo tik 2001 metais, kai 100 000 gyventojų teko 630,1 mirusiųjų nuo šių ligų. 2013 metais mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo daugiausiai per visą aptariamą laikotarpį, kadangi mirčių išaugo tiek, kad 100 000 gyventojų teko net 789,8 atvejai. Akivaizdu, kad Lietuvoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų visu 2001–2014 m. laikotarpiu yra labai didelis, nuolat svyruoja, dažniausiai auga ir yra beveik tris kartus didesnis už mirtingumą nuo piktybinių navikų. Nors kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirčių priežastis šalyje, tačiau neramina ir didėjantis gyventojų mirtingumas nuo vėžio. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, mirtingumas nuo pastarųjų priežasčių, kaip ir nuo kraujotakos sistemos ligų, mažiausias buvo tik 2001 metais. Labai svarbu pažymėti, kad nuo 2001 m. mirtingumas nuo piktybinių navikų palaipsniui auga, kol galiausiai 2014 metais 100 000 gyventojų teko 273,8 atvejai (Oficialiosios statistikos portalas).

Ankstyvas gyventojų, ypač vyrų, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra dar viena problema, su kuria susiduria Lietuvos visuomenė. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateikiamais 2010–2014 metų gyventojų mirtingumo pagal amžiaus grupes rodikliais, pastebima, kad vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pradeda sparčiai didėti jau nuo 30–39 metų. Moterų mirtingumas pradeda sparčiau augti ties 50–54 metais. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iki 75 metų visose amžiaus grupėse vyrų mirtingumas išlieka 2–3 kartus didesnis už moterų, o moterų mirčių skaičius pralenkia vyrus tik ties 75 metais (2010–2014 m.). Svarbu pabrėžti, kad nuo 2010 metų absoliutus tiek vyrų, tiek moterų mirčių skaičius sumažėjo dėl gyventojų skaičiaus pokyčių (2010 m. – 3 097 282, 2014 m. – 2 932 367).

Vyraujanti sveikatos situacija šalyje verčia sunerimti ir imtis priemonių, kad mirtingumas nuo lėtinių ligų pradėtų mažėti. Jau šiandien pradėti rūpintis savo sveikata turėtų ne tik vyresni asmenys, bet ir jaunimas, ypatingai vyrai. Siekiant sumažinti tikimybę ateityje susirgti tiek kraujotakos sistemos ligomis, tiek vėžiu, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus veiksnius, kurie sąlygoja šių ligų atsiradimą:

• Norint išlikti sveikam, būtinas nuolatinis fizinis aktyvumas. Per dieną reikėtų bent 30 minučių mankštintis, sportuoti.
• Svarbu atsikratyti įvairių žalingų įpročių, tokių, kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir pan.
• Didžiausią dėmesį reikėtų skirti sveikai mitybai. Nemažai mokslininkų, tokių, kaip T. Colin Campbell, C. Esselsyn ir kiti, pabrėžia žmogaus organizmą tausojančios ir stiprinančios mitybos naudą žmogaus sveikatai. Šie mokslininkai daugelį metų dirbo ir atliko mokslinius tyrimus, kurie įrodė, kad augalinė mityba ne tik sumažina tikimybę susirgti kraujotakos sistemos ligomis ir įvairiomis vėžio rūšimis, bet ir padeda sumažinti jau esančios ligos progresavimą. Pasak jų, norint sumažinti tikimybę susirgti minėtomis ligomis, reikėtų atsisakyti ar minimaliai sumažinti gyvūninės kilmės produktų suvartojimą bei padidinti augalinės kilmės maisto savo valgymo racione.
• Svarbu akcentuoti ir gausaus gyvūninių baltymų vartojimo žalą sveikatai, kurią pabrėžia minėti mokslininkai. Pastaruoju metu daug jaunų vyrų, sportuodami ir siekdami įgauti norimą fizinę formą, suvartoja didžiulius kiekius gyvūninių baltymų – stengiasi valgyti kuo daugiau kiaušinių, vištienos, varškės ir pan. Dauguma taip besimaitinančių asmenų mano, kad jų mityba yra tinkama ir sveika, tačiau didelis gyvūninių baltymų naudojimas, pasak, T. Colin Campbell, C. Esselsyn, J. Fuhrman, skatina susirgimus kraujotakos sistemos ligomis bei vėžiu.