100 kilometrų eilėraščių Utenos Dauniškio gimnazijoje
2016 m. balandžio 14 d. Utenos Dauniškio gimnazijoje vyko puikus renginys, skirtas Bibliotekų metams paminėti.Siekis atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus bei skaitymo naudą paskatino LR Seimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Ta proga Utenos Dauniškio gimnazijos darbuotojas Saulius Mikalajūnas, Utenos Dauniškio gimnazijos bibliotekininkė Ramunė Jankauskienė ir lietuvių kalbos mokytoja Regina Kibickienė pasiūlė Utenos poetams, Verdenės klubo atstovams, gimnazistams, pedagogams ir Utenos bibliotekininkams pasivaikščioti Utenos krašto poetų kūrybos takais ir takeliais. Susidarė nei daug, nei mažai – 100 kilometrų, skaičiuojant atstumus nuo vietovių, kuriose gimė, mokėsi ir Pegasą prisijaukino poetai: K.Praniauskaitė, A. ir M. Miškiniai, Alvydas ir Regina Katinai, T.Tilvytis, J.Šiožinis, A.Masionis, P.Petronis, M.Stundžia, Jurkaitis ir E.Kirilauskaitė, Nyka – Niliūnas, A.Baltakis, D. Ramoškaitė ir J. Jakštas, S. Eitminavičius, Petras Panavas, Vytautas Kaziela. Poezijos popietę papuošė gimnazistų polėkis skambiam žodžiui, šokiui bei muzikai.
100 kilometrų eilėraščių
Saulius Mikalajūnas
Prisipažinsiu ką mes čia sukūrėme,
Taip gausiai Utenos krašte poetų turime,
Kad susidėjo lyg graži dėlionė
Ši netrumpa ir nuostabi poezijos kelionė.
Pradėkim nuo pirmos poetės Praniauskaitės,
gal kam atrodys buvusi ji žemaitė,
Juknėnuos ir aplink – poetų tartum sodas,
Prikritęs pilnas obuolių, atrodo,
Žalių, rausvų, ir antaninių –
O būta brolių čia Miškinių,
Šalia Alvydas ir sesuo Regina
Katinai, tik ne nagų,
o plunksnos jie aštrumą visaip mėgina.
Visai čia pat – Gaidžiuos – Tilvytis
Į pievas leisdavo eiles ganytis,
Tolyn , ten kur jau pakraštys rajono –
gimtinė čia Šiožinio Jono.
Ten, kur Šventojon skuba Vyžuona – tenai Masionis,
O Utenoj – ekslibriai, eilės, piešiniai – čia Petronis.
Ir gimto miesto dainius Stundžia,
eilėraščiais dar kartais pasiskundžia.
Tarytum su teatro lėlėmis- eilėm ateina Arvydas Jurkaitis
Ir liejasi poezija Kirilauskaitės.
Dar vieną kitą bendramintį,
Mums teko su kitais pasidalinti.
Taip ir išblaškė, lyg nenorom –
primt sutiko Baltimorė,
Nemeikščių Alfonsą Nyka – Niliūną;
Algimantą Baltakį – iš Leliūnų,
Kęstutį Navaką, kaip dabar gaunas,
Ėmė ir pasiglemžė Kaunas,
Iš jo gimtinės – Šeimyniškių.
Ir Ramoškaitę Dalią nuo vaikystės auklėjo Anykščiai.
O Jonas Jakštas iš Bikūnų kaimo,
Dusetose surasti bandė laimę.
Lyg nejučiom prisiviliojo prie visų,
Čia Stepą Eitminavičių iš Zarasų…
Iš Ignalinos – štai, Panavą Petrą, ir Vytautą Kazielą-iš Molėtų,
Kiek liko dar nepaminėtų…
Ir kas gi šiandien suskaičiuot galėtų
Kiek Utenos apylinkėj yra poetų?
Taigi, keliaukim… Tik pėstiems apeiti viską, turbūt mums neužtektų laiko, todėl bandykime paukščiu apskristi, įsiklausyt pakilę ir kvėpavimą sulaikę…
