Pristatyta knyga „Kęstučio apygardos vadai“
Balandžio 15 dieną, penktadienį, Dionizo Poškos Baublių muziejuje Bijotuose vyko knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo jos sudarytojas ir vyr. redaktorius bei Simono Stanevičiaus bendrijos pirmininkas Antanas Pocius, knygos recenzentė prof. Regina Koženiauskienė, straipsnių autoriai prof. Alfonsas Vaišvila ir rašytojas, dramaturgas Eugenijus Ignatavičius, prof. Irena Backley, Genocido aukų įamžinimo fondo pirmininkas Jonas Valenčius, Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narės Loreta Kalnikaitė ir Teresė Ūksienė, Bijotų seniūnijos seniūnas Steponas Jasaitis. Pristatymą vedė Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė, dalyvavo ir rajono Bijotų, Kaltinėnų bei Upynos mokyklų mokiniai, Bijotų bendruomenės nariai, muzikinę programą susirinkusiems dovanojo Upynos kultūros namų moterų kolektyvas (vadovė Renata Gužauskienė).
Lietuvių ginkluotas pasipriešinimas pokario laikotarpiu – vienas dramatiškiausių tautos istorijos laikmečių. Iš šalies neremiama lietuvių tauta ištisą dešimtmetį ginklu priešinosi brutaliai sovietinei okupacinei politikai. Tikėjimas nepriklausomybės atkūrimo idėja ir masinis teroras skatino nepasiduoti ir kovoti iki galo. Buvusios nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kariai ir vadai, mokytojai, moksleiviai ir studentai, kaimų jaunimas ir miestų inteligentija, darbininkai ir patriotinių organizacijų nariai prisidėjo prie pasipriešinimo kovų.
Pristatytoje knygoje publikuojamos pačių iškiliausių ir labiausiai nusipelniusių Laisvės kovų istorijai Kęstučio apygardos vadų biografijos. Knygos autoriai, remdamiesi dokumentine medžiaga ir liudininkų parodymais, subtiliai pristatė vadus, jų meilės, neapykantos istorijas, persipynusias su visoje šalyje vyravusia teroro baime.
Apie knygos tikslus, uždavinius ir kaip gimė mintis išleisti tokią knygą, pasakojo A. Pocius. „Lietuva visą laiką buvo didvyrių žemė. Tokia šalimi tapti ir būti vertė istorinės aplinkybės – godūs kaimynai visada kėsinosi į mūsų gintarinį pajūrį, žalią žemę, į mūsų nuostabų kraštą“ – kalbėjo knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius. Ruošdami šią knygą, autoriai norėjo aprašyti pačias iškiliausias Laisvės kovų asmenybes Kęstučio apygardoje tam, kad jaunoji karta turėtų pavyzdį iš ko reikia mokytis meilės tėvynei, ir, tuo atveju, jeigu istorija pasikartotų, jaunimas nebijotų kovoti už savo kraštą.
Tema „Žmogus ne sau, o tėvynei“ kalbėjo prof. R. Koženiauskienė. „Ši knyga padeda skaitytojams atskirti, kas buvo tikrieji partizanai Lietuvoje“ – savo mintimis dalinosi profesorė. Pasak R. Koženiauskienės, šiais laikais žmonės dažnai susipainioja ir nebeatskiria tikrųjų autoritetų bei didvyrių, todėl ši knyga skirta priminti ir pagerbti tuos, kurie kovojo, žuvo, tačiau ateities kartoms padovanojo patį brangiausią turtą – laisvę.
Profesorius A. Vaišvila kalbėjo apie ginkluoto ir intelektualiojo pasipriešinimo juridinius pagrindus. „Partizanai pralaimėjo ne vieną mūšį, bet laimėjo karą, išsaugodami nepriklausomybės idėją“ – kalbėjo prof. A. Vaišvila. Laisvės kovotojai ne retai vietoj kalėjimo rinkosi mirtį, todėl daugelis jų žuvo nenugalėti. Partizanai idėją apie nepriklausomą Lietuvą pavertė realybe, kurioje šiandien gyvename. Pagal sovietinius įstatymus pasipriešinimas buvo neteisėtas, o kovotojai buvo laikomi tėvynės išdavikais. Vis dėlto partizanai veikė vadovaudamiesi tarptautinės teisės pagrindais, kuriais remiantis, kiekviena tauta turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę bei turi teisę ginti šias vertybes. Taip pat buvo paisoma 1907 m. IV Hagos konvencijos dėl karo įstatymo ir papročių.
Rašytojas, dramaturgas E. Ignatavičius dalinosi savo prisiminimais bei įspūdžiais apie partizanus, kurie lankėsi jo senelių sodyboje. Taip pat rašytojas kalbėjo apie susiskaldžiusią visuomenę ir nevieningą požiūrį į partizanines kovas, tuometinę politinę situaciją.
Autoriai įteikė pasirašytus knygos egzempliorius jaunųjų istorikų olimpiados regioninio turo nugalėtojams Matui Mišeikiui, Marijai Špečkauskaitei, Gabijai Baldauskaitei bei juos ruošusiam mokytojui Bijūnui Pauliui.
Planuojama Bijotų seniūnijoje, buvusioje Juozo Žičkaus sodyboje pastatyti atminimo lentelę, skirtą įamžinti mirusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Čia slėpėsi ir 1947 m. buvo suimtas vienas iš Kęstučio apygardos kūrėjų Petras Paulaitis-Aidas. Autoriai pasirašytą knygą įteikė ir J. Žičkaus seseriai Stefanijai Žičkutei-Gudienei.
Pabaigoje susirinkusieji susikabinę rankomis sudainavo „Ąžuolai žaliuos“ ir taip užbaigė knygos pristatymo renginį.
