Paroda, teikianti ramybę ir švelnų grožį
Balandžio 22 dieną Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Anos Marijos Blažienės akvarelės paveikslų paroda. Moteris yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, įgijusi architektės ir paminklotvarkininkės specialybę. Nuo 2010 metų dalyvavusi keliolikoje bendrų parodų Lietuvoje, taip pat Rusijoje, Italijoje, Serbijoje, JAV. Smagu, kad Ignalinoje surengta pirmoji personalinė jos kūrybos paroda.
Ana Marija akvereles laisvu nuo darbo metu kuria jau 16 metų. Tai jos didžioji aistra, jos šviesus pasaulis. Visi paveikslai labai šilti, jaukūs, spinduliuojantys pačius geriausius jausmus. Autorei labai svarbus detalių pastebėjimas, jų fiksavimas, matymas visko, kas vyksta aplinkui. Parodos darbus galima suskirstyti į kelias temas – tai Vilniaus senamiesčio vaizdai, Lietuvos pajūris ir jo miesteliai, Meironių kaimas. Visos temos atspindi įvairius gyvenimo laikotarpius. Menininkės šeima gyvena Vilniuje, ji pati kilusi iš Žemaitijos, todėl vaikystėje dažnai būdavusi prie jūros. Labai šiltai Ana Marija kalbėjo apie štai jau 20 metų Meironyse leidžiamas vasaras. Čia gyvena Anos vyro Sauliaus teta Genovaitė Blažytė-Morkeliūnienė. Ji taip pat dalyvavo parodos atidaryme ir negailėjo pagyrimų savo jau mirusio brolio sūnaus žmonai. Žavėtasi jos nuoširdumu, kuklumu, gerumu ir talentu.
„Šiandien turime galimybę patirti, koks yra talentu apdovanotas žmogus. Žiūrėdami į jūsų paveikslus, jaučiame trapų ir šviesų jūsų vidinį pasaulį, nešantį ramybę ir grožį“,- dėkodama už parodą kaip dovaną Ignalinai sakė savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė.
Meironyse sodybą turinti laikraščio „Nauja vaga“ redaktorė Laima Miliuvienė sakė, kad žinia apie parodą ją ir nudžiugino, ir nustebino. Ji dažnai matydavo kaimynystėje vasarojantį ir kur nors kieme tapantį dailininką Joną Čeponį, tačiau apie Anos Marijos talentą nieko nežinojusi. Laima Miliuvienė dėkojo už gražią parodą ir linkėjo sukurti daugiau Meironis įamžinančių paveikslų. Pati autorė sakė turinti ir daugiau idėjų. Ją labai žavi Ignalinos rajono senoji architektūra, ypač jau nykstančios unikalios medinių namų verandos.
Autorę sveikino jos giminaičiai, paroda domėjosi ir įvairių klausimų uždavė ignalinietės menininkės Nijolė Trinkūnienė ir Aldona Jakubovskienė. Labai gražu buvo stebėti menininkės šeimą: jai daug padedantį ir visuomet palaikantį vyrą Saulių, daile besidominčią dukrą Beatričę ir į teatrinį meną linkstantį sūnų Augustą. Po parodos pristatymo renginio dalyviai dar nesiskirstė, visi maloniai pabendravo begerdami arbatą.