Džiuljeta: „Priėmusi į savo gyvenimą alkoholiką, pamačiau sistemą Lietuvoje, užtikrinančią, kad bet kuriuo metu ir bet kur galėtum gauti alkoholio“
Vilnietė Džiuljeta (50 m.) prieš keturis metus priimtą sprendimą globoti ir priimti į savo gyvenimą nuo alkoholio priklausomą žmogų vadina ekstremaliu ir dabar negali patikėti, kaip tokia mintis jai galėjusi šauti į galvą. Tačiau šis žmogaus, anot Džiuljetos, ją daug ko išmokė, suteikė galimybę į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis, perprasti visuomenėje vyraujančius stereotipus ir jų atsiradimo priežastis.
„Kai kada būdavo labai sunku. Išleidau visas savo santaupas. Entuziazmo sparnai daug kartų leipo iš nevilties. Tačiau tas sunkumas mane privertė pamatyti save, savo Ego, suprasti savo motyvus, kodėl tai darau. Man Dievas davė didelę dovaną, ir aš galėjau ją pamatyti. Dažnai žmonės nemato Dievo dovanų, nes per skausmą sunku pamatyti tai, ką tau nori duoti gyvenimas“, – sako moteris.
Pirma pažintis – Darbo biržos mokymai, skirti profesijai įsigyti
Buvau po sunkios ligos ir operacijų, dėl ligos negalėjau vykdyti savo įprastinės veiklos – vegetarinio maisto gamybos. Visada buvau aktyvi, dalyvaudavau įvairiuose mokymuose. Todėl 2013 m. pakliuvau į pusę metų trunkančius verslo ir administravimo specialybės mokymus, kuriuos organizavo Darbo birža neįgaliesiems. Į juos atvyksta žmonės iš visos Lietuvos. Lyg ir gera idėja. Tačiau netrukus pamačiau didelę problemą. Mokymo procesas buvo labai prastai organizuotas, pirmą mėnesį iš viso nebuvo pamokų, laisvo laiko buvo daug. Visi suprato, kad pakliuvo ne į rimtą organizaciją, norinčią suteikti žmonėms žinių ir padėti įgyti tinkamą kvalifikaciją. Buvo aišku, kad ir čia atvykę žmonės niekam nerūpi, jie reikalingi tik tam, kad kažkas pasiimtų lengvus ES pinigus. Kas protingesni, laisvu laiku ėjo į baseinus, sportuoti, tačiau didžioji dauguma, atvykusių iš kaimų ir rajonų, laisvalaikį leido prie taurelės.
Didelis noras parodyti kitą – blaivų ir vertingą – pasaulį
Mokymuose susipažinau su vyriškiu, mačiau, kad įdomus žmogus, bet supratau, kad turi rimtą priklausomybės nuo alkoholio problemą. Jis ėmė man rodyti dėmesį, pradėjom daugiau bendrauti. Mano naujasis draugas matė ir suprato, kad jam reikia kapstytis, gelbėtis, o aš bandžiau jį sudominti kitomis veiklomis: laisvą laiką leisdavom baseine, boulinge, vaikščiodavom miške. Daug apie jį sužinojau: įmonės bankrotas, bankas atėmė namą, šeima nusisuko, pinigų nėra ir dėl to niekam jo nebereikia. Vienintelė išeitis nurimti ir nusiraminti – alkoholis.
Pasiūliau eiti į jogą, sakė, kad neturi pinigų. Primygtinai sakiau, kad turi keltis, kelti savo sąmonę, keistis, semtis žinių apie vertingą gyvenimą, ieškoti atsakymų kam duotas gyvenimas, koks yra jo tikslas. Nes gyvenimas nesusideda vien tik iš namo ir „šmutkių“. Tai ne tos vertybės, į kurias žmogus gali remtis sunkiu metu. Gyvenimas nėra lengvas dalykas. Čia tiek visko nutinka. Tik tikros vertybės gali padėti išeiti iš sudėtingų ir keblių situaciją. O mes nuo mažens turime labai prastus modelius savo problemų sprendimui.
Klaidingi ir žalojantys gyvensenos modeliai skiepijami nuo vaikystės
1 modelis. Linksma ir smagu ten, kur yra alkoholio.
Kartą mano draugas Iš namų atsivežė nuotraukų albumą. Vaikystėje nebuvau mačiusi tokių dalykų, supratau, kad esame visiškai iš skirtingų planetų, skirtingų kultūrų, sąmonės, suvokimo apie gyvenimą ir pasaulį. Jei mano šeimoje būdavo butelis, tai jo užtekdavo visiems metams, tokių „balių“ nesu mačiusi, kokie buvo nuotraukose. Anksčiau pavydėdavau, kad kiti turi dideles vestuves, šventes, bet tik nuotraukose pamačiau, kas ten darosi: pilni stalai alkoholio ir mėsos, o visi sėdintys prie stalų „laimingai“ šypsosi. Reiškia, nuo pat mažens vaikams demonstruojamas toks „laimės“ modelis: susirenka artimiausi draugai ir giminės, kemša iki nukritimo ir geria iki apsvaigimo. Paklausiau draugo, ar jis mato, kad tėvai jį išmokė gerti.
Pas mus įprasta, kad tėvai lyg ir neturi priklausomybės alkoholiui, daug dirba, verslą suka, nes vaikams reikia mašinų ir namų. Susikuria modelis: daug darbo, daug pastangų gražiai, turtingai buičiai, gražios šventės su stalais, nukrautais alkoholiu ir valgiais. Turime pinigų, reiškia galime saikingai vartoti ir būti laimingi. Nuo mažens vaikui suformuojamas modelis virsta įpročiu, gelbstinčiu sunkiose situacijose: jei man blogai, aš išgersiu alkoholio ir bus linksma.
2 modelis. Vyras visada privalo parnešti šeimai pinigų
Moterys dažnai vyrams kartoja, kad juos myli. Kai vyrams gerai sekasi, jie uždirba pakankamai pinigų, moters meilė didelė. Tačiau gyvenimas yra visoks. Ne visada pinigų būna, būna nuosmukiai ir pakilimai, būna bankrotai ir namų praradimai. Ir kai nuosmukio metu vyrui prikaišiojama dėl to, kad jis neparneša pinigų, kad neišlaiko šeimos, vyras galvoja, kad yra netikęs ir nevertas savo moters meilės. Jis jaučia, kad yra reikalingas tik tam, kad duotų pinigų, Tokią širdgėlą sunku atlaikyti ir tuomet prisimenamas modelis, kurio dėka gimsta alkoholikai.
Labai dažnai pradėjusį vartoti alkoholį vyrą žmonos bando įtikinti nustoti gerti prašydamos išlaikyti šeimą, sakydamos, kad save gerbiantis vyras turi dirbti, kad reikia nupirkti vaikams naujų rūbų, batų, mašiną ir pan. Nuolat spaudžiamas vyras jaučiasi blogai, jaučia kaltę, visiškai neatsižvelgiama į vyro fizinę ir psichinę būklę. Tokiu būdu jis dar labiau gramzdinamas į duobę. Vyras gali duoti kiek, kiek jam leidžia duoti Dievas.
3 modelis. Alkoholikas yra pagarbos nevertas parazitas
Į ligoninę alkoholikui sunku pakliūti. Jei vieną kartą gulėjo, daugiau neguldo. Ne vieną kartą kviečiau greitąją, ligoninės sako, kad girtuoklių nesiruošia gelbėti. Naudodavau visas savo pažintis, energiją, grąsinimus. Gydytojai sako, kad pats kaltas. Bet žmogaus negalima palikti taip. Tai visuomenės nepuošia. Nei Indijoje, nei Anglijoje nemažiau besivoliojančių girtuoklių, į kuriuos pas mus šalyje vaikui parodoma „FU“, „KAKA“. Alkoholikas yra nepatogus, nepatenkina mūsų lūkesčių ir jausmų, neduoda pinigų, negali nupirkti kailinių, neteikia nuostabaus estetinio jausmo gatvėje, yra nenaudingas. Ir aš anksčiau galvodavau, kad tokius visus reikia sušaudyti, išvalyti nuo jų visuomenę…
Alkoholikai tikrai jaučia tą smerkimą, kuris visiškai pakerta bet kokias jėgas keltis. Visi supranta, kad jų gyvenimo būdas neša nelaimes; skyrybas, bankrotus, veda degradacijos keliu. Jie jaučia gėdą. O kuo tą gėdą numalšinti?
Niekas nešneka mokyklose, kad esant širdgėlai reikia kreiptis į dvasininkus, kad pas juos galima gauti nemokamą dvasinę pagalbą. Žmogus turi gauti šilumą, meilę, pamokymą, palaikymą, kad jis ne vienas, kad jam padės, kad ir kas nutiktų. Žmogus neturi būti paliktas vienas. Į ką jam atsiremti, kai alkoholis pažeidęs jo psichiką, neturi jokių žinių, vertybių, suteikiančių jėgų keltis?
Lietuvoje bet kuriuo paros metu bet kuriame mieste galima gauti butelį
Sistema mūsų šalyje sutvarkyta taip, kad bet kuriuo metu būtų galima gauti alkoholio. Reikia naktį, kai parduotuvės nedirba? Išsikviečiu taksi ir taksistas už 15 eur (anksčiau 50 litų) parduoda butelį. Neturi kuo sumokėti? Palik pasą, vestuviniį žiedą, fritiūrinę… Norėsi atgauti, atiduosi. Visose kaimo parduotuvėse ir kavinėse gali nusipirkti ir gerti „bargan“.
Švari aplinka gali padėti atsitiesti
Jei aplinkoje yra geriančių žmonių, alkoholikui neįmanoma pakilti. Įdarbinau savo draugą į statybas. Ten – pilna vartojančių ir jis pradėjo vartoti. Tada mano sparnai ėmė leipti ir supratau, kad aš turiu per mažai kvalifikacijos, kad čia nėra taip paprasta, kad tarp vartojančių negalima būti. Reikalinga švari aplinka. Išvažiavom 2 mėn. į Indiją. Indijoje iš lietuvių sužinojau, kad Lietuvoje yra krizių centrai. Pakliuvom į vieną iš tokių centrų. Programa trunka 1,5 m. Prabuvo 4 mėn. ir susigrąžinau jį iš ten. Jei krizių centruose leidžiama rūkyti ir valgyti mėsą, arba maistas yra nepilnavertis, gero rezultato nebus.
Norėjau gražesnės aplinkos. Ir tada jogų festivalyje netikėtai sutikau žmogų iš Airijos, turėjusį priklausomybės nuo alkoholio ir azartinių lošimo problemų. Jis pasakė, kad Airijos Harė Krišna šventykloje reikia vyrų ūkio priežiūrai. Jį priėmė. Svetimą žmogų, kuris yra nešvarus, nepraktikuojantis ir niekada gal nepraktikuos dvasinių dalykų
Kai alkoholikas nevartoja, pradeda galvoti apie problemas, apie nelaimes, atsimena šeimą, kyla gėda ir didelė sumaištis viduje. Todėl tuo metu reikia fizinio darbo, švarios aplinkos, galimybės atlikti tarnystę. Visus metus mano draugas dirbo labdaringai, gyveno švarioj aplinkoj su vienuoliais, saloj, kur nebuvo jokio priėjimo prie alkoholio. Anksti kėlėsi, prausėsi, visus švaros standartus, disciplinos išmoko, valgė vegetarinį maistą, gavo daug pagarbos, meilės ir gerų emocijų. Pakilo jo savivertė. Labai daug darbų padarė. Pasklido geros kalbos apie jo auksines rankas.
O mano pinigai tuo metu pasibaigė visai, išleidau visas santaupas. Ir staiga man draugai iš Anglijos pasiūlė darbą statybose. Perskridom už paskutinius mano pinigus ir už 4 mėn. grįžom į Lietuvą su „nenuogais užpakaliais“. Užsidirbom šiek tiek pinigų, grįžom į mano butą, ilsimės. Ir jaučiu, kad atlikau savo misiją ir jis jau pats turėtų imtis savo gyvenimo.
Mano draugas dabar daugiau nei metus nebevartoja. Suprantu, kad kova nebaigta, darom viską, kad jis būtų visiškai nevartojančiųjų aplinkoje. Visuomet esame tarp jogų, bhaktų, šventyklų, kuriose geras vegetarinis maistas, vyksta diskusijos apie gyvenimo prasmę, nėra jokių priekaištų apie pinigus.
