4 gegužės, 2016

Profesorius Vytautas Sirvydis: Nacionalinio transplantacijos biuro įkūrimo laikotarpis ir šiandiena skiriasi kaip diena ir naktis

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, minintis įstaigos veiklos 20-metį, tęsia šiai progai skirtą straipsnių ciklą. Šį kartą – pokalbis su vienu iš Nacionalinio transplantacijos biuro įsteigimo iniciatorių profesoriumi Vytautu Sirvydžiu.

Paprašytas prisiminti laikmetį prieš du dešimtmečius, profesorius Vytautas Sirvydis su šypsena pasakoja, kad pradžioje visas transplantacijos biuras tilpo… jo kabinete. Tiksliau,  žmonių, kurie tvarkė donorystės reikalus, buvo nedaug – keletas rezidentų ir sesutė – kurie, profesoriui baigus darbą, užimdavo jo vietą. Jie vienas kitą pakeisdavo, sulaukdavo skambučių iš ligoninių, suorganizuodavo donoro pervežimą į ligoninę, kur vykdavo organų paėmimo ir transplantacijos operacijos. Kaip viskas prasidėjo ir kaip atsirado poreikis įkurti įstaigą?

Esate įvardijamas kaip vienas iš aktyvių Nacionalinio transplantacijos biuro įkūrimo iniciatorių. Kodėl reikėjo tokios įstaigos? Juk transplantacijos tuo metu jau vyko – ir širdies, ir inkstų.

Taip, transplantacijos jau vyko. Nuo 1987 iki 1996 metų jau buvome persodinę 7 širdis, tačiau viskas vyko tik gydytojų entuziazmo dėka. Profesorius Balys Dainys buvo ypač entuziastingai nusiteikęs donorystės atžvilgiu – jis vykdavo kalbėtis ir su mirusiųjų giminėmis, ir su reanimacijos skyrių gydytojais.

Tačiau nebuvo nustatytų taisyklių, kuriomis reikėtų vadovautis. Organo transplantacija – pati operacija – techniškai mums buvo aiški. Tačiau visi teisiniai, organizaciniai ir etiniai dalykai buvo nenumatyti. Supratome, kad reikia įstaigos, kuri ir užsiimtų šiais klausimais. Postūmis pradėti organizuoti tokios įstaigos įkūrimą buvo mano vizitas į tarptautinį transplantacijos kongresą 1996 metais Barselonoje (Ispanija). Išklausyti pranešimai, pažintis su Eurotransplant organizacijos atstovais (Eurotransplant organizacija atsakinga už donorų organų paskirstymą Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose bei Slovėnijoje  – Biuro past.) ir jų pasidalinta patirtis apie organizacinių darbų koordinavimą – tai ir buvo pradžia, kai pradėjome mąstyti apie analogiškos įstaigos įkūrimą Lietuvoje.

Daug teorinių žinių apie donorystės ir transplantacijos proceso organizavimą galėjome pasisemti iš Vokietijos gydytojų, kurie suteikė galimybę dalyvauti tuo metu jau didelės patirties turinčiose Hanoverio ir Frankfurto klinikose vykstančiuose praktiniuose mokymuose – ir kaip organizuojama donorystė, ir kaip vyksta pačios transplantacijos. To meto garsus transplantologas Hansas Borstas pats atliko širdies transplantaciją tuo metu, kai aš buvau toje klinikoje pagal Vilniaus ir Frankfurto prie Maino universitetų bendradarbiavimo sutartį. Galėjau stebėti ir mokytis transplantacijos technikos. Tai buvo maždaug 1987 metai.

Kaip vyko organizaciniai donorystės ir transplantacijos procesai iki įkuriant Biurą?

Transplantacijos buvo retos, nes teisiniuose dokumentuose nebuvo numatyta, kad reanimacijos gydytojai turi ruošti donorus. Kai mirdavo jaunas žmogus, tuomet prof. B. Dainys vykdavo į tą ligoninę pasikalbėti su mirusiojo giminėmis apie donorystę – kad yra galimybė organus persodinti kitam. Labai gražiai jis mokėjo kalbėti – su pagarba, jautriai. Mokėjo paprastai paaiškinti, įtikinti, kad jų giminaičio jau niekas nebegali išgelbėti, tačiau jo organų transplantacija gal išgelbėti kitą žmogų. Pačioje pradžioje nebuvo dabartinės nuostatos, kad kalbėti su giminėmis dėl organų donorystės turėtų pacientą gydęs gydytojas, nes tik jis geriausiai žino, kaip sekėsi gydyti, kodėl viskas taip susiklostė, kad žmogaus nepavyko išgelbėti.

Donorų buvo ruošiama ypač mažai, transplantacijų atliekama taip pat vienetai – koks buvo visuomenės ir gydytojų požiūris į donorystę?

Buvo ir didelių skeptikų, ir entuziastų. Gydytojų bendruomenėje šis susiskirstymas taip pat buvo labai ryškus – buvo galvojančių, kad jei žmogus mirė, vadinasi, viskas su juo yra baigta. Tačiau buvo ir tokių gydytojų, kurie labai aktyviai įsijungė į donorų ruošimo procedūrą, tarkime, Panevėžio ligoninės gydytoja Eugenija Reinikovienė. Tačiau tada tokių gydytojų buvo labai mažai, nes informacijos buvo labai mažai, o ir transplantacijos ne visada buvo sėkmingos, todėl nebuvo jokio paskatinimo ruošti donorus.

Paskelbus nepriklausomybę, specializuotai medicinai prasidėjo palankus laikotarpis – ja buvo didžiuojamasi, modernios gydytojų specializacijos kryptys, tokios kaip transplantacijos operacijos, buvo skatinamos vystytis. Laisvos Lietuvos laikais atsivėrė galimybės gilinti žinias užsienyje, mokytis. Biuro įkūrimas buvo būtinybė – reikėjo nuo gydytojų chirurgų pečių „nuimti“ atsakomybę dėl dokumentacijos pildymo ir organizacinio darbo.

Kokius matytumėte Biuro tikslus dabar, kai donorystės ir transplantacijos procesas įsibėgėjęs?

Manau, kad švietėjiška veikla negali sustoti, nes žmonėms reikia informacijos apie šią sritį. Reikia labai aiškaus ir suprantamo išaiškinimo ir apie smegenų mirtį, ir apie patį donorystės procesą. Tai yra labai specifiniai dalykai, juos reikia atskirti nuo kitų medicinos sričių – kaip lytinių ląstelių ar kraujo donorystės. Na ir labai svarbu siekti vis geresnės transplantacijų kokybės, kuo ilgesnio pacientų išgyvenamumo po transplantacijos. Transplantacijos sėkmė prasideda nuo Nacionalinio transplantacijos biuro veiklos, ypač – nuo jo darbo šviečiant visuomenę ir visuomenės teigiamo požiūrio į transplantaciją – kaip kilnų ir būtiną darbą. Toliau sėkmės garantas priklauso nuo transplantacijai pasišventusių gydytojų transplantologų, taip pat – chirurgų, anesteziologų, kardiologų, nefrologų, terapeutų, imunologų  profesionalumo, sutelkto bendro darbo, nuolatinio tobulėjimo ir naujovių diegimo. Be to, ypač svarbus tikėjimas ir meilė pasirinktam darbui ir tarnavimui žmogaus gerovei.


Raseinių ligoninės nuotr.
20 gruodžio, 2024

Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso […]

20 gruodžio, 2024

Kasdienė odos priežiūra, kokybiška kosmetika ir sveiki gyvenimo įpročiai yra svarbūs norint puoselėti grožį. Tačiau išorinės priemonės – tik dalis […]

20 gruodžio, 2024

Cheminės plaukų procedūros, tokios kaip dažymas, tiesinimas ar garbanojimas, dažnai suteikia norimų rezultatų – ryškesnės spalvos, švelnesnių tekstūrų ar ilgiau […]

20 gruodžio, 2024

Šventinis laikotarpis Jonavos ligoninės gimdymo skyriuje alsuoja ypatinga šiluma – kiekvienas čia gimęs kūdikis tampa tikru stebuklu. Kalėdinė nuotaika šiuo […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams dažnai tenka susidurti su didžiuliu iššūkiu – kūdikio dienotvarkės suderinimu ir tinkamo miego užtikrinimu. Šis […]

4 gruodžio, 2024

Antradienį, gruodžio 3 dieną, Pikeliškėse, Vilniaus rajone, atidaryti pirmieji šios savivaldybės įsteigti grupinio gyvenimo namai (GGN), skirti asmenims, turintiems intelekto […]

27 lapkričio, 2024

Gimdymas yra nuostabi ir gyvenimą keičianti akimirka, tačiau jis taip pat gali palikti žymių ant moters kūno. Daugelis moterų po […]

16 lapkričio, 2024

Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis […]

4 lapkričio, 2024

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos […]

29 spalio, 2024

Nosies operacija yra viena iš populiariausių estetinių chirurginių procedūrų pasaulyje, tačiau su šia procedūra yra susiję įvairūs susiję mitai ir […]

28 spalio, 2024

Ar žinote, kad tinkama odos priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių slaugant šlapimo nelaikantį artimąjį? Asmenims, patiriantiems šlapimo nelaikymą, yra didesnė […]

28 spalio, 2024

Gydomasis masažas yra viena iš efektyviausių natūralių priemonių, padedančių kovoti su įvairiais sveikatos sutrikimais. Vilniuje yra daug specialistų ir klinikų, […]

28 spalio, 2024

Renkantis veido kaukes, svarbu atsižvelgti į savo odos tipą, nes tik tinkamai parinktos priemonės gali suteikti norimą poveikį. Skirtingi odos […]

25 spalio, 2024

Lygiai prieš metus simboliškai pasodintas medelis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro kiemelyje šiandien išaugo į sensorinį sodą, […]

24 spalio, 2024

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad reguliarios treniruotės teigiamai veikia ne tik […]

22 spalio, 2024

Kaip yra žinoma, veido valymas yra būtina geros odos būklės palaikymo procedūra. Jos metu per poras iš organizmo pašalinamos jam […]

11 spalio, 2024

Cukrus – tai viena iš pagrindinių dantų problemų priežasčių, ypač jei jo suvartojama per daug. Tačiau ar tikrai žinome, kokią […]

11 spalio, 2024

Technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau jų poveikis sveikatai kelia nemažai diskusijų. Nors daugelis inovacijų pristatomos kaip sveikatos gerinimo […]

11 spalio, 2024

Kovojant su spuogais, daugelis žmonių susiduria su įvairių priemonių testavimu ir frustracija, kai produktai neduoda norimo rezultato. Tačiau rinkoje atsiranda […]