Tiriamos „Nevėžio“ ir Jaunimo mokyklos patalpų panaudojimo galimybės

Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas sudarė darbo grupę, kuri svarsto nuo rudens ištuštėsiančių Jaunimo ir „Nevėžio“ pagrindinės mokyklų panaudojimo galimybes.

„Siekiame, kad uždaromos mokyklos netaptų pastatais „vaiduokliais“, toliau būtų naudojamos bendruomenės reikmėms“, – teigia darbo grupės pirmininkas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas.

Aiškinantis patalpų poreikį buvo apklausti seniūnaičiai, bendruomenės, švietimo, sporto, socialinės, sveikatos, nevyriausybinės įstaigos ir organizacijos, jaunimas.

„Nevėžio“ mokyklos pastate yra per 5000 kv. m naudingojo ploto patalpų. Čia įsikurti norėtų 4 seniūnaičiai, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, neįgaliųjų draugija „Ave, vita“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, bokso klubas „Olimpietis“, „Maisto bankas“, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, VšĮ Skulptūros centras, Jungtinis demokratinis judėjimas, 3-iojo amžiaus universitetas, Veiklių mamų klubas, asociacija „Grožio mozaika“, Moterų užimtumo ir informacijos centras. Čia iš Nevėžio g. persikeltų Aukštaitijos regiono asociacija „Artritas“, diabeto draugija „Viltis“, Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija, bendrija „Šviesos spindulys“, astmininkų bendrija „Hipoksija“, Neįgalių žmonių centras. Neįgaliųjų organizacijų sąlyga – patalpos turi būti pritaikytos neįgaliesiems.

Tačiau į daugiausia ploto (po 400 kv. m) pretenduoja Kraštotyros muziejus ir Greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS). Pirmoji įstaiga čia norėtų įsirengti saugyklą ir sandėlius, antroji – turėti administracines patalpas (metų pabaigoje GMPS privalo išsikelti iš Sietyno g.).

Kūno kultūros ir sporto centras pranešė, kad „Nevėžio“ sporto sale pageidauja naudotis tinklininkai, rankininkai, krepšininkai.

Jaunimo mokyklos dalies patalpų norėtų Žydų bendruomenė, Muzikos mokykla. Be to, čia planuojama kurti atvirąjį jaunimo centrą.

„Tokia mūsų surinkta preliminari informacija rodo, kad nei „Nevėžio“, nei Jaunimo mokyklos pastatai neturėtų likti tušti ir neprižiūrimi. Kitas žingsnis – rasti optimalius sprendimus, kaip suderinti skirtingų įstaigų ir Savivaldybės norus, galimybes prisidėti prie abiejų pastatų išlaikymo. Taip pat turime rasti efektyviausią būdą valdyti „Nevėžio“ pastatą – tik esant šeimininkui bus galima derinti nuomininkų interesus“, – sako R. Vyžintas.