Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) atkreipia dėmesį į lytiškai plintančias infekcijas (toliau – LPI). Negydomos LPI (pvz., chlamidiozė ir gonorėja) ilgainiui pažeidžia reprodukcinę sistemą bei gali sukelti nevaisingumą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI.
2015 metais Lietuvoje dažniausiai buvo registruojama LPI – chlamidiozė (409 atv.), kur sergamumo rodiklis siekė 1,41 atv./10 tūkst. gyv. Praėjusiais metais Panevėžio regione didžiausias sergamumas lytiškai santykiaujant plintančių chlamidijų sukeltomis ligomis buvo registruotas Biržų rajone, kur sergamumo rodiklis viršijo šalies rodiklį ir siekė 1,56 atv./10 tūkst. gyv. (4 atv.). Šiais metais sausio – balandžio mėn. Panevėžio regione buvo užregistruoti 3 chlamidiozės atvejai, kai pernai per tą patį laikotarpį – 2.
Praėjusiais metais Panevėžio regione LPI grupėje daugiausiai buvo registruota gonokokinės infekcijos atvejų. Didžiausias sergamumas šia infekcija buvo registruotas Panevėžio mieste, kur sergamumo rodiklis siekė 1,06 atv./10 tūkst. gyv. ir viršijo Lietuvos sergamumo rodiklį (0,67 atv./10 tūkst. gyv.).
LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Taip pat šios infekcijos gali būti perduodamos vaisiui nėštumo metu, rečiau kraujo perpylimo metu. Buitiniu keliu LPI neužsikrečiama, jei kruopščiai laikomasi asmens higienos reikalavimų. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai gali pasireikšti po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.
LPI simptomai labai įvairūs. Pagrindiniai šių ligų požymiai yra išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), kurių spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos. Skausmingas ar deginantis šlapinimasis. Baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje, bėrimai lyties organų srityje. Taip pat gali padidėti kirkšnių limfmazgiai. Skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje ar kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus asmenis gali užkrėsti nuo užsikrėtimo momento, netgi neturėdamas jokių susirgimo požymių. LPI gydymas gali būti sėkmingas tik kartu gydant lytinį partnerį, todėl jį reikia informuoti apie susirgimą. Siekiant išvengti lytiškai plintančių infekcijų, Panevėžio departamento specialistai rekomenduoja susilaikyti nuo atsitiktinių lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti LPI sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Svarbu vengti lytinių santykių ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebimos neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys. Kartą persirgus sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir kt. LPI, galima vėl pakartotinai užsikrėsti.
Tikriausiai ne paslaptis, jog pati pavojingiausia lytiškai plintanti liga – AIDS, kurią sukelia ŽIV virusas. Ši liga pažeidžia žmogaus imuninę sistema, taip užkirsdama kelią natūraliai jos gebai susidoroti su įvairiomis infekcijomis. Nors daugelio lytiškai plintančių ligų (chlamidiozės, sifilio) gydymas šiais laikais yra pakankamai nesudėtingas, ŽIV gydymas sudaro itin daug sunkumų dėl šio viruso savybės daugintis ląstelėse jų nesunaikinant (viruso negali pasiekti įprasti vaistai). Visgi, yra atrastos net kelios specifinių vaistų grupės ir gydymas šiais medikamentais gali stipriai sumažinti tikimybę susirgti AIDS. Taigi, lytiškai plintančių ligų diagnostika yra nemažiau svarbi, žinant jų dažnį populiacijoje nesunku pritarti, jog pasitikrinti svarbu visiems lytiškai aktyviems asmenims.
