Gydymas ambulatorinėmis sąlygomis – nauda pacientui ir gydymo įstaigai
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, daugėja pacientų, kurie renkasi ambulatorinėmis sąlygomis teikiamą gydymą. Jam priskiriamos specializuotos konsultacijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir ambulatorinės chirurgijos paslaugos yra gerokai patogesnės pacientams, nes nereikia gultis į ligoninę ir jie tą pačią dieną gali grįžti namo. O gydymo įstaigos gali efektyviau organizuoti savo darbą ir aptarnauti daugiau pacientų.
Ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – tai mediciniškai saugios, gaunamos per trumpą laiką aukštos kokybės paslaugos. Pacientams suteikiamas ne tik reikiamas profesionalus gydymas, bet ir užtikrinama galimybė nenutolti nuo savo socialinės aplinkos, šeimos narių ir kasdienės veiklos. Gydytis namie, laikantis medikų rekomendacijų, yra neginčijama nauda pacientui, nes paspartėja gijimo, psichologinės adaptacijos ir sveikimo procesai, mažėja hospitalinės infekcijos tikimybė. Gydantis ambulatorinėmis sąlygomis sutrumpėja ir laikinojo nedarbingumo trukmė, tai ypač aktualu dirbančiajam ir jo darbdaviui.
Ambulatorinis gydymas yra priimtinas ir gydymo įstaigoms. Teikdamos ambulatorines paslaugas, jos gali efektyviau planuoti paslaugų teikimą pacientams, mažinti patiriamas sąnaudas. Pacientai į paskirtą operaciją ar procedūrą atvyksta jau turėdami tyrimų rezultatus ir jiems nereikia 2–3 dienas prieš operaciją gulėti ligoninėje vien tam, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai. Tokiu būdu užtikrinamas ne tik efektyvesnis ligonių srautų perskirstymas ir įstaigos personalo darbo krūvių nustatymas, bet ir racionalesnis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimas.
Dėl šių paslaugų ekonominio efektyvumo gydymo įstaigos gali gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, plėsti paslaugų apimtį pagal gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikius.
Gydymas stacionare Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje
Ekonomiškai labiau išsivysčiusiose ir turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Šveicarija ar Norvegija, ligoninėse besigydančių pacientų skaičius yra žymiai mažesnis. Lietuva dėl perteklinio pacientų gydymo ligoninėse vis dar pirmauja Europoje – 100 gyventojų tenka 21 stacionarinė paslauga, Europos Sąjungos vidurkis – 16 paslaugų 100 gyventojų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atlikti tyrimai rodo, kad mūsų šalyje vyrauja nepagrįstai didelis stacionarinių paslaugų vartojimas tais atvejais, kai pagal indikacijas pacientus gydyti ligoninėje nėra būtina arba jie stacionarizuojami dėl socialinių priežasčių. Dažniausiai be reikalo į ligonines guldomi vyrai ir kaimo gyventojai, pagal amžių – ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pensininkai.
Siekiant gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, pažangiausiose valstybėse yra didinama ambulatorinių paslaugų plėtra, intensyvėja dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugų vystymas ir jų vartojimas, o stacionarinės paslaugos yra optimizuojamos. Šių tikslų siekiama ir Lietuvoje, kur ambulatoriniu lygmeniu teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę gydymo įstaigose užtikrina šiuolaikinės modernios technologijos. Turime suprasti, kad ligoninė – ne viešbutis, turime pasitikėti ir rinktis gydytojų siūlomas efektyvesnes, teikiamas ambulatorinėmis sąlygomis, paslaugas. Europos šalių patirtis ir praktika rodo, kad tai optimaliausias kelias rūpinantis savo sveikata.
