A. Bilotaitė: dėl Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimo Lietuvoje šiuo metu pakeltas grėsmės lygis

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, dėl Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimo šiuo metu Lietuvoje yra pakeltas grėsmės lygis. Ministrė taip pat pavedė Viešojo saugumo tarnybai (VST) pakelti parengties lygį.

„Šiuo metu grėsmės lygis yra pakeltas. (…) Grėsmės lygis buvo pakeltas, kai „Wagner“ buvo dislokuotas Baltarusijoje, paskui, reaguojant į pasikeitusią situaciją, buvo koreguotas grėsmės lygis. Dabar jis vėl yra pakeltame lygyje“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

„Reaguojant į valstybei kylančias grėsmes, mūsų teisėsaugos institucijos dirba, reaguodamos į tai, koks yra grėsmės lygis. Reaguojant į šitą situaciją, mes taip pat iš karto sureagavome – buvo duotas mano pavedimas pirmiausia Viešojo saugumo tarnybai (VST), kad pakeltų parengties lygį“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, saugumui užtikrinti buvo pasitelkti ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai bei kariuomene.

„Taip pat yra pasitelktos kitos institucijos – šiuo atveju tai yra policijos patruliavimas papildomas, taip pat VSAT, jeigu kalbėti apie suskystintų dujų terminalo apsaugą, kadangi turime tam reikalingą techniką – patruliuojama iš VSAT pusės“, – sakė A. Bilotaitė.

„Ir bendradarbiaujame su mūsų kitomis institucijomis, pirmiausia, kariuomene, ir užsienio partneriais“, – teigė politikė.

A. Bilotaitės teigimu, siekiant sustiprinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje apsaugą, sprendžiami visi technologiniai klausimai.

„Yra sprendžiami klausimai tiek po vandeniu, tiek virš vandens – į tai yra atsižvelgiama. Tiek technologiniai, tiek kitokie mūsų tarnybų sprendimai yra daromi tam, kad būtų užtikrintas mūsų strateginių objektų apsaugos atitinkamas lygis“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė.

Visgi, A. Bilotaitė nepanoro detalizuoti, kokie sprendimai dėl kitų strateginių šalies objektų buvo priimti trečiadienį vykusiame Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdyje.

„Detalių nenorėčiau atskleisti, kadangi klausimas susijęs su mūsų strateginiais objektais, tai būtų ne tas formatas, kad būtų galima viešai atskleisti tokius dalykus“, – teigė ministrė.

„Noriu patikinti, kad mūsų valstybės institucijos glaudžiai dirba, bendradarbiauja ir dėlioja atitinkamus sprendimus pagal mūsų grėsmės lygį“, – akcentavo ji.

Trečiadienį Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdyje nutarta dažninti patruliavimą prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei jūros vartų Klaipėdoje.

Taip pat nutarta dėl bendradarbiavimo stiprinimo su šalimis sąjungininkėmis Baltijos jūroje esančių strateginės reikšmės objektų apsaugos srityje, tolimesnio šio klausimo aktualizavimo tarptautiniuose formatuose.

Posėdis surengtas reaguojant į Baltijos jūroje įvykusį Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimą.

Taip pat susitikime aptartos vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonės didinant strateginės reikšmės energetikos objektų saugumą, jų įgyvendinimo pažanga, saugumą užtikrinančių Lietuvos institucijų bendradarbiavimas.

Pažymėtina, jog strateginių energetikos objektų apsauga tęstinėmis priemonėmis stiprinama nuolat, papildomų apsaugos priemonių imtasi nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios bei „Nord Stream“ dujotiekio sprogimo 2022 m.

Lietuvos institucijos palaiko Suomijos ir Estijos partnerių iniciatyvą pradėti visapusišką tyrimą dėl incidento priežasčių ir aplinkybių.

ELTA primena, kad sekmadienį apie 2 val. nakties Suomijos ir Estijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Gasgrid Finland Oy“ ir „Elering“ šalis jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ užfiksavo slėgio nukritimą.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad nuotėkis, dėl kurio teko uždaryti per Suomijos įlanką nutiestą 77 km ilgio dujų jungtį, tikriausiai įvyko dėl „išorinio“ veiksnio. Neatmetama, kad prie to galėjo prisidėti Rusija.

Tačiau Vyriausybė įspėjo kol kas nedaryti skubotų išvadų dėl naujausio nuotėkio, nes, pasak valdžios institucijų, mažai tikėtina, kad jį sukėlė sprogmenys.

Tyrimą dėl pažeidimo atliks NATO. Suomijos dujų tinklo operatorė taip pat pradėjo dujotiekio patikrą ir matavimus, siekiant nustatyti žalos vietą ir mastą.

„Balticconnector“ yra vienintelis dujų importo į Suomiją kanalas, išskyrus SGD, nes 2022 metų gegužę, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, importas iš Rusijos buvo sustabdytas.

Uždarius „Balticconnector“ dujų tiekimas Baltijos šalyse ir Suomijoje yra stabilus, poreikį užtikrina Klaipėdos SGD terminalas, bendras Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL, Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla bei SGD terminalas Suomijoje.

Reaguodamas į incidentą energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį pranešė, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi, tačiau šalies tarnybos sustiprino strategiškai svarbių objektų apsaugą.

Praėjusiais metais, tvyrant geopolitinei įtampai ir Maskvai sumažinus dujų tiekimą Europai, Baltijos jūroje įvyko keletas povandeninių sprogimų, per kuriuos trūko trys dujotiekiai, kuriais gamtinės dujos iš Rusijos buvo tiekiamos į Vakarų Europą.