A. Juozaitis prašo Seimo narių nepasirašyti migracijos pakto
Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į Jus ragindamas nepritarti Jums teikiamam rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektui.
Jungtinių tautų organizacija (JTO) paviešino Globalaus pakto migracijai (Global compact for migration, toliau – Paktas) projektą, kurį gruodžio 10-11d. Marakeše (Marrakech, Maroko miestas) ketinama priimti tarptautinėje konferencijoje. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš mėnesį iki šio Pakto sudarymo pareiškė, kad remia Paktą ir kad už Lietuvą jį pasirašyti bus siunčiamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Dalis valstybių nepritaria Paktui ir neketina dalyvauti konferencijoje (įskaitant ir JAV), teigdamos, jog Paktas globaliu mastu padidins migracijos srautus. Bet šalies Prezidentė drauge su Vokietijos kanclere A. Merkel mėgina atremti šią kritiką tuo, kad esą Paktas „nesukuria naujų įsipareigojimų ir pasekmių“, be to, Lietuva su grupe ES šalių pateiks „rašytinį paaiškinimą, jog išlaiko suverenią migracijos politiką ir savarankiškai nuspręs, kiek dalyvauti susitarimo įgyvendinime“.
Tai nejaugi įsipareigojame?
Jei Paktas jokių naujų įsipareigojimų nesukuria, tai kam tada iš viso reikia tokio paaiškinimo, kad migracijos politiką mes ir toliau vykdysime savarankiškai? Sėsime į vieną ir tą pačią baidarę, tačiau neplauksime kartu ir irkluosime atskirai? O gal laikysimės įsikibę į krantą?
O jei tokius įsipareigojimus Paktas vis dėlto sukuria, tai ar juos pašalina toks paaiškinimas? Jeigu pašalina, tai kam tada iš viso pasirašyti tokį Paktą? Susidaro labai negražus vaizdelis, kad mėginama išsisukinėti ir apgaule prisiimti įsipareigojimus, kuriems Lietuvos ir kitų Europos šalių piliečiai tikrai nepritartų. Už taip vadinamos „reguliarios“ migracijos skatinimą į Europą. Už pavojų, susijusių su migracija, mažinimą „nepriklausomai nuo migrantų statuso“ (žr. Pakto 23b punktą). Už migrantų teisių realizavimą (fulfilling) ir… už jų nediskriminavimą (irgi nepriklausomai nuo jų statuso; ir lyginant su šalies piliečiais?). Už įvairiausių jų poreikių patenkinimą. Perskaičius Pakto tekstą matyti, kad jame daug kas visgi ir sutariama, ir įsipareigojama.
Antai ir jo įgyvendinimo dalyje (Implementation) pasakyta itin aiškiai: „We commit to fulfill objectives and commitments outlined in the Global Compact, in line with our vision and guiding principles…“ Taigi, sutartume, įsipareigotume įgyvendinti Pakte nubrėžtus tikslus ir įsipareigojimus pagal jame išreikštą bendrą viziją (t. y. teigiamą požiūrį į migraciją) ir pagal jo nurodančius (vadovaujančius) principus. O ir mūsų pažanga bus matuojama kas ketveri metai, pradedant nuo 2022 m. Ar kas abejoja, kad išliksime savarankiški ir suverenūs, drauge su kitais įgyvendindami tarptautinę migracijos politiką? Niekas neabejoja. Mes tą padarysime su visu suverenios valstybės išdidumu. Ir neteisingam požiūriui į migraciją bei migrantus (žr. Pakto 17 tikslą) mes juk užkirsime kelią labai savarankiškai – savo pačių valstybinės valdžios valia ir vien pagal savo pačių įstatymus. Rašysim ataskaitas, kaip mums ši kova su neteisingais suvokimais (perception) sekėsi.
Ir sienas patys tvarkysime koordinuotai (in coordinated manner) su kitomis šalimis (žr. 11 Tikslą), ir imigrantus mes patys juk sulaikysime tik pačiu kraštutiniu atveju (measure of last resort) ir tik „įmanomai pačiam trumpiausiam laikui“ (shortest possible period of time; žr. 13 Tikslą). Ir dėl prieinamų bei lanksčių migracijos kelių, praėjimų (pathways) sukūrimo padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, ir migracijos procedūras juk patys supaprastinsime (žr. 5 ir 12 Tikslus).
Gruodžio 4 d. skubūs svarstymai Seime?
Kilo šiokia tokia vieša diskusija dėl Pakto. Tada pasimokoma iš Estijos, kurios parlamente pavyko prastumti palaikymo Paktui rezoliuciją, nepaisant jos vyriausybės skeptiško požiūrio. Toji pati išsisukinėjimo formulė iš A. Merkel štabo persikelia į suverenios Lietuvos Seimą. Toks pat daugiašalis ar netgi vienašalis „paaiškinimo“ pareiškimas sudarant Paktą jau siūlomas ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projekte. Jame ketinama pritarti Paktui, nepaisant kitų Seimo narių projektų, kur siūloma pasielgti priešingai. Seimo Užsienio reikalų komitetas (4 balsais „už“ iš 8, ir lėmus komiteto pirmininko balsui) nubalsavo už rezoliuciją, pritariančią Paktui. Tai gali būti, jog ji bus skubiai įtraukta į Seimo darbotvarkę ir svarstoma jau gruodžio 4 d. Kas rašoma šiame projekte (XIIIP-2979)? Jame, skirtingai nei Pakte, dar naudojama ir nelegalios migracijos sąvoka. Juk pagal Paktą migracija jau būtų arba „reguliari“, arba „nereguliari“. Pagal jo viziją nelegalūs migrantai jau taptų tiesiog nereguliariais. Rezoliucijos projektas baigiasi kvietimu Vyriausybei „pritariant“ Paktui priimti aukščiau minėtą paaiškinamąją deklaraciją. Žodžiu, Seimas tiesiogiai lyg ir neišreiškia pritarimo Paktui. Tik palaimina Vyriausybės pritarimą.
Kaip išsisukti, kai Seimui ir visuomenei net nėra pateiktas Pakto vertimas į lietuvių kalbą (34 lapai!). Kaip Seimo nariai galės svarstyti Paktą, jei jie bus jo neskaitę? O kam skaityti? Juk vis tiek esą pasiliekame sau visas suverenias teises ir migracijos politiką vykdysime „savarankiškai“. Juk kažkas sugalvojo saliamonišką sprendimą paaiškinti tai jiems visiems, tenai Marakeše. Žinos jie, iš kur kojos dygsta.
Paaiškinsime, kokie suverenūs esame, ir …. pasirašysime. O tada juk viskas bus gerai. Niekas bus nekaltas. Būsime parodę lankstumą, palaikydami Angelos Merkel „atvirų durų“ politiką. Dar šis tas apie Paktą Pakto tekste pasakyta aiškiai, kad jo centre – individo teisės. Pripažįstama, kad migracija paveikia vietos bendruomenes ir svarbu pasiekti, kad ta sąveika vyktų kuo sklandžiau. Užsimenama, kad ir migrantai turi gerbti vietos bendruomenių papročius. Tačiau svarbiausia – tai rūpestis kiekvienu migruojančiu žmogumi. Jo socialine ir sveikatos pasauga. O ypač migrantų vaikais ir moterimis. Žodžiu, geriausia migruoti su šeimos nariais. Nebūtinai su visais. Juk vėliau turės būti pasirūpinta šeimų sujungimu. Visi prisimename, kaip migrantai prie tvoros ties Vengrijos siena kėlė ant rankų savo vaikelius. Tuomet nepadėjo. Tam ir Paktas, kad padėtų. Tiesa, Vengrija Pakto nepasirašo ir nepasirašys, nepaisant globalaus Pakto sumanytojų spaudimo. Beje, nepasirašys JAV ir Australija! Tradicinės imigrantų šalys! Vadinasi indas perpildytas!
Nesvarbu. Tai tik nehumaniškos šalys. Bus juk ir be Vengrijos, JAV ir Australijos, kas sudaro saugius ir patogius koridorius migrantams. Nors sąlygos vaikams migruoti nesaugios, vaikų iš migrantų juk niekas, šiukštu, neatiminės. Jei pasimestų, rūpinsis jų grąžinimu šeimai, ieškos tėvų. Valstybė turi pasirūpinti ir teisine kiekvieno migranto apsauga ir sąlygomis, ir kad jie galėtų daryti banko pervedimus.
Žodžiu, reikės užtikrinti galimybes civilizuotai naudotis bankų paslaugomis, apmokyti juos finansinio raštingumo (20 Tikslas). Juk numatomas ir bazinis paramos bei paslaugų paketas. Net ir socialinio draudimo garantijas bus galima patogiai persikelti tiesiai iš Afrikos į Europą (22 Tikslas, „portability of social security“). Valstybė rūpinsis ne tiek piliečiais, kiek svetimais. Bent jau Lietuvoje, tai tikrai. Ir patys imigrantai neturės jokių įspareigojimų.
Grąžinti migrantus į jų kilmės šalį taip pat bus galima tik „oriai, gerbiant žmogaus teises“ (21 Tikslas). Kolektyvinis išstūmimas (expulsion) iš atvykimo šalies bus draudžiamas. Kiekviena šalis , esą, užtikrins migrantų integraciją. Tačiau Paktas reikalauja supratimo, kad integracijos procesas privalo būti abipusis (ir kultūrų pripažinimas turi būti abipusis, „mutual recognition“). Visi šitie pasikeitimai atvykimo šalies vietos bendruomenėse turės užtikrinti „darnų vystymąsi“.
Ar „reguliari, tvarkinga ir ori“ migracija sumažins „nereguliariąją“?
Pakte kalbame ir apie tai, kad šalyse, iš kur vyksta migracija, būtų mažinami migraciją skatinantys faktoriai – skurdas, nepagarba žmogaus teisėms ir kt. Netgi siūloma kovoti su prekyba žmonėmis (migrantais), su nelegaliu jų gabenimu. Siūloma pasirūpinti ir migrantų oraus darbo sąlygomis, pripažinti jų profesionalumą, formalias ir neformalias jų kompetencijas (18 Tikslas) … Kadangi nėra realių svertų, kaip sumažinti skurdą ir neteisingą elgesį su žmonėmis Afrikoje, tai migracijos „potencialas“ tik didės (pagal apskaičiavimus jis jau dabar viršija du šimtus milijonų).
Afrikoje bus įkurti centrai, kurie rūpinsis, kad migravimas vyktų reguliariai. Tik ar nuo to sumažės „nereguliarūs“ srautai? Nesumažės. Ypač, kai Paktas garantuos rūpestį kiekvienu migrantu, jo laimės keliu į civilizuotą pasaulį. Kadangi sustiprės motyvacija migruoti, tai ir migracijos impusas bei srautai tik didės.
Išvados apie tikruosius Pakto tikslus ir ideologiją
Paktas pabrėžia migruojančio individo teises. Rūpinasi jo migravimo sąlygomis, jo gerove tranzito ir atvykimo šalyse. Tad jis yra nukreiptas prieš Europos tautas, jų kultūras ir jų valstybes. Pakte nėra užsiminta nei vienu žodžiu apie nacionalinių valstybių piliečius, apie jų teises.
Dar daugiau, Pakte kuriama privilegijuota migrantų padėtis atvykimo šalyse (countries of destination) lyginant su jų piliečiais. Mėginama visoms šalims, JTO narėms, primesti ideologiją, kad migrantų plūdimas į jų teritoriją bus padarytas naudingu joms pačioms. Deja, tokia ideologija Vokietijoje nepasiteisino.
Naujos darbo jėgos, padedančios vokiečiams kurti tautos gerovę neatsirado. Padaugėjo socialinių išmokų gavėjų. Padidėjo nusikalstamumas ir piliečių nesaugumas (apie tai gruodžio 4d. kalbėsime konferencijoje Vilniuje, kur dalyvaus Bundestago nariai, atstovaujantys Alternatyvą Vokietijai). Tiesą sakant, rūpestis migrantais Pakte nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia jame yra globali tautų maišymosi utopija, vieningos žmonijos be tautų ir valstybių kūrimo strategija. Kodėl tai yra utopija? Todėl kad kiekviena šalis užtikrina savo tautos ir piliečių bendrą gėrį. Jeigu liks tik pavieniai individai be tautų, tai neliks piliečių, ir jų valstybių, ir jų bendro reikalo. Liks tik tarptautinių korporacijų gaminamų prekių ir paslaugų vartotojai. Ši globalistinė vizija numato laisvai po pasaulį migruojančią, lengvai pakeičiamą darbo jėgą. Be viso to, kas tą jėgą rištų į pilietinę visuomenę. Pirmiausia be nacionalizmo, be pirminių kiekvienai šaliai nacionalinių kultūrų. Multikultūralizmas kiekvienai šaliai – štai globalistų idealas.
Vokietijos atvejis parodė, kad šitoks scenarijus yra labai žalinga, gal net pražūtinga utopija. Kviečiu visus sąmoningus piliečius iš visų jėgų priešintis, nesutikti, kad Lietuva pritartų Globaliam paktui dėl migracijos. Visų pirma, aš kreipiuosi į Seimo narius, primindamas jų priesaiką Lietuvai. Kreipiuosi ir į Lietuvos šviesuolius, kurie supranta, kad Europos civilizacija stumiama į prarają. Lietuva neturi prisidėti prie neatsakingų globalistų darbotvarkės, prie Europos naikinimo. Lietuva turi prisidėti prie tų valstybių, kurios gina savo šalį, savo kultūrą, savo tautų, piliečių ateitį. Šiandien, ir per kartų kartas.
