A. Mockevičius: Pavasarinės hormonų audros maskuoja vizijos nebuvimą
S. Skvernelio pasirinkimas pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio. Jis buvo toks pats netikėtas, kaip staiga atšilę orai. Asmeniškai man, ministro pasirinkimas prasmingas – nemaloni tik valdančiųjų reakcija. Akivaizdu, kad valdantieji reagavo labai audringai ir nė nepagalvoję apie Lietuvos žmonių lūkesčius ir poreikius įsuko juos į dar vieną nieko gero nežadantį intrigų malūną.
Švaistomas vyriausybės darbo laikas
S. Skevernelis – devintasis pasikeitęs ministras šioje vyriausybėje. Apmaudu, kad 900 dienų buvo dirbta neefektyviai. Juk mažiausiai 100 dienų pradėjus dirbti yra skiriama susipažinimui su įstaigos veikla bei esama situacija tam tikrame sektoriuje. Turint omenyje, kad ministras neįsivėlė į jokius korupcinius ar kitus nelegalius ryšius, jo pasitraukimas švelniai tariant keistas, nors kita vertus dirbti komandoje, kurioje esi nepageidaujamas, būtų dar blogiau.
Brandūs politikai reaguoja kaip maži vaikai
Mano nuomone, prezidentas Rolandas Paksas, taip asmeniškai reaguodamas į S. Skvernelio sprendimą rinkimuose dalyvauti su valstiečiais ir žaliaisiais, pasielgė kaip supykusi paauglė mergaitė, kuri pamatė savo simpatiją su kita mergina, nors tas vaikinas nesuteikė jai jokių vilčių. R. Pakso nusivylimas sunkiai suprantamos ir dėl to, kad jis pasikvietė S. Skvernelį kaip profesionalą, kuris padėtų suvaldyti situaciją Vidaus reikalų sistemoje ir, kaip suprantu, priekaištų jo darbui neturėjo.
Dar keisčiau atrodo P. Gražulio siūlymai neleisti gauti ES paramos ūkiams, kurie valdo daugiau nei 500 ha žemės. Tai jau visiškas absurdas, nes norėdamas atkeršyti už savo draugo nelaimingą „meilę“ jis sužlugdytų ilgai kurtus ir puoselėtus žmonių verslus, dar labiau didėtų nedarbas kaimiškosiose vietovėse. Tas pats atsitiktų, jei įsigaliotų tvarka, kuri reguliuoja tik pieno supirkimo kainas, o ne prekybos centrų antkainius. Liūdna, bet valdantieji daro viską, kad kaimas ir ypač smulkūs ūkiai būtų sunaikinti.
Problemų šaknys idėjų ir krypties trūkume
Matau, kad dabartiniai valdantieji viską daro iš asmeninių ambicijų, jiems nerūpi Lietuvos žmonės, Lietuvos ateitis… O kokia Lietuvos ateities vizija? Atsivertus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapį matome frazę: „Pilietiška, kūrybiška visuomenė yra esminė Lietuvos konkurencingumo sąlyga. Investicijos į žmogų ir jo gebėjimus – svarbiausias pažangą, socialinę gerovę užtikrinantis būdas.“ Ką tai reiškia? Tikriausiai to nesupranta net pats premjeras. Na, o tikėtis kad šioje frazėje užšifruotą „gerbūvio pagerėjimo receptą“ perskaitytų ir suprastų Lietuvos piliečiai beveik neįmanoma. Tame pačiame tinklalapyje neradau bene svarbiausio – Vyriausybės misijos, radau tik prioritetus, kurie labai jau panašūs į tiesiog iš anglų kalbos išverstus ES prioritetus. Reikšminga ir tai, kad 2016 metų veiklos prioritetuose nei žodžiu neužsiminta apie alkoholizmo problemos sprendimą.
Esant tokiam valdančiųjų požiūriui ir elgsenai lengva suprasti eilinį lietuvį, kuriam kur kas lengviau susikrauti lagaminus ir skristi pasirinkta kryptimi arba kiekvieną dieną keiksnojant valdžią svaigintis pigiais ir lengvai pasiekiamais alkoholiniais gėrimais. Tiesą pasakius, yra ko skųstis, nes ši valdžia per visą kadenciją neparodė net krypties, kuria turime eiti, netgi aiškus tikslas – ekonomikos augimas, be ekonomikos išskirtinumo veda tik prie vieno, prie dar vieno burbulo, dar didesnės socialinės atskirties ir besaikio vartojimo.
Turime potencialą, istoriją, išskirtinumą ir paklausą – reikia tik veikti
Didžiausios ir sėkmingiausios valstybės turi vieną arba du pagrindinius ilgalaikius tikslus. Mes taip pat turėtume atrasti savo kelią ir pagaliau nustoti bandyti aprėpti visas sritis. Pasirinkus vieną strateginę kryptį – visos kitos sritys prisidėtų prie to, kad taptume lyderiais. Mano nuomone, mes turime reprezantatyvią sveikatos ir sveikos gyvensenos istoriją. Ji yra viena iš seniausių Europoje, didžiuojamės korifėjais, tokiais, kaip Vydūnas, A. Maceina, S. Šalkauskis, K. Dineika, V. Sezamanas. Turėjome blaivybės sąjūdžius, dabar blaivybės sąjūdžio reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be visa to, kiekvienas pasaulio žmogus pripažįsta, kad „Sveikata – tai brangiausias žmogaus turtas“. Aš tikiu, kad mes galime tapti išskirtiniais ir sukurti valstybę, kuri paremta sveikatinimu, mes galime sukurti Lietuvą tokią, kurioje iš bet kurios pasaulio valstybės atvykęs žmogus galėtų sustiprinti sveikatą. Sveikatos turizmas – tai viena iš galimų strateginių Lietuvos vystymosi krypčių. Aš neabejoju, kad mes galime išvystyti medicinos paslaugas ir jas teikti visam pasauliui, nes mes turime puikius specialistus, aplinką, išteklius, įrangą. Mes galime tapti pasaulio sveikatos centru ir tai reali vizija. Tam kad įgyvendintume šią viziją, reikia visiems drauge padirbėti. Ateinančios Vyriausybės misija sukurti sąlygas kiekvienam Lietuvos gyventojui, svečiui ir pacientui gyventi sveikai ir apsaugoti nuo bet kokių sveikatai žalingų poveikių, skleisti sveikos gyvensenos idėjas pasaulyje ir padėti bet kuriai šaliai, kuri susiduria su humanitarine krize.
Ar mes galime išsikelti šį tikslą ir taip prisidėti prie pasaulio gerovės?
