A.Navickas: „TS-LKD keičiasi, stiprėja ir aiškiau formuluoja vidaus taisykles”
TS-LKD Priežiūros komitetas per pastaruosius metus garsėja pakankamai griežtai sprendimais, svarsto ir skiria nuobaudas ne tik eiliniams partijos nariams, bet ir tiems, kurie formaliai priklauso partijos vadovybei. Prieš kurį laiką viešai buvo išplatintas raštas, svarstytas, Priežiūros komitete, kuriame kritikuojami partijos nariai, kurie rinkimuose rėmė kitą kandidatą į Prezidentus, nei oficialiai remti apsisprendė visa politinė partija.
Paradoksalu, TS-LKD kritikų kaltinama „liberalėjimu“, tačiau tuo pačiu Priežiūros komitetą „liberaliu“ tikrai nepavadinsi. Apie tai, kam apskritai reikalingas partijoje Priežiūros komitetas, ar ne per griežtai buvo nubaustas maištaujantis Rimantas Dagys, klausiame Seimo nario, vieno iš Priežiūros komiteto narių, Andriaus Navicko.
Pradėkime nuo Rimo Dagio kaltinimo, kad TS-LKD „suliberalėjo“?
Prisimenant, kad Rimas Dagys kažkada kūrė socialdemokratų partiją, „liberalizmas“ jam natūraliai yra didžiausias keiksmažodis. Per pastaruosius ketverius metus TS-LKD iš tiesų labai pasikeitė – jei seniau buvome vyresnio amžiaus žmonių partija, tai šiandien didžioji dalis mūsų rinkėjų yra jauni žmonės, Taip pat gerokai „atjaunėjo“ ir partijos vadovybė, pasikeitė bendravimo stilius. Natūralu, kad yra žmonių, kuriuos visos permainos gąsdina. Tačiau puikiai žinau, kad, jei šių permainų nebūtų, turėtume du ar tris kartus mažesnį palaikymą visuomenėje.
Tikrai nėra taip, kad partija buvo labai „krikščioniška“, o dabar nusprendė tokia nebūti. Esu praktikuojantis katalikas, parašęs ne vieną knygą apie krikščionišką politiką, drįstu sakyti, gerai išmanau Bažnyčios socialinį mokymą ir man svarbu, kad krikščioniškos vertybės būtų pamatuose, o ne dekore. Gerai atsimenu laikus, kai krikščionys demokratai malda pradėdavo susirinkimus, o paskui pjaudavosi tarpusavyje. Nemanau, kad į tai turėtume lygiuotis. Programiniu požiūriu, šiandien TS-LKD net labiau krikščioniška nei „Kubiliaus laikais“. Kodėl? Nes A. Kubilius orientavosi į JAV neokonservatorius, o pastaruoju metu mūsų partija vis labiau primena Vokietijos krikščionių demokratų sąjungą.
Nieko keisto, kad yra narių, kurie pripratę prie senesnės retorikos, kurie mėgsta kiekvieną sakinį pradėti deklaratyvia nuoroda į krikščionybę ir jiems dabar atrodo, kad kalbėjimo apie vertybes mažiau.
Ar „liberalėjimas“ yra grėsmė? Jei tai tėra rimtas požiūris į žmogaus laisvę, tai tikrai ne. „Liberalėjimas“ yra problema, jei tai pradeda kliudyti ginti silpnesnį, jei tai virsta abejingu socialinei atskirčiai, į krizes patekusiems žmonėms. Tačiau būtent šiuo požiūriu TS-LKD tikrai ne „liberalėja“.
Buvo pateiktas ir kitas kaltinimas, kad TS-LKD pradeda kitaminčių medžioklę?
Žinote, kai buvau išrinktas į Priežiūros komitetą, ir man buvo sakoma, kad tai garbingos ir svarbios pareigos, skeptiškai reagavau. Esu plataus vidinio dialogo partijoje šalininkas ir sakiau, kad idealu būtų, jog Priežiūros komitetas paprasčiausiai neturėtų darbo.
Deja, jei laisvę visai atskirsime nuo taisyklių, ji pradeda griauti pati save. Taip pat svarbu – žodžių ir darbų atitikimas. Jei mes, kaip partija, kalbame apie nepakantumą bet kokioms korupcijos apraiškoms, patys turime būti nepakantūs tokioms apraiškoms partijos viduje.
Sudėtingas sprendimas buvo skirti nuobaudą vieno iš skaitlingiausių partijos skyrių pirmininkui. Po svarstymo Priežiūros komitete jis trenkė durimis ir įkūrė savo komitetą.
Net ir dalis bendrapartiečių priekaištavo, jog gal galima elgtis pragmatiškiau, tačiau, jei mes patys nebūsime principingi, darysime kompromisus su sąžine, prarasime tvirtą pagrindą po kojomis.
Kalbant apie Rimo Dagio atvejį, jau kuris laikas susidūrėme su dilema. Dalis mūsų partijos narių pradėjo simpatizuoti su mumis konkuruojantiems politiniams komitetams ar partijomis. Jie pradėjo aršiai kritikuoti savo partiją, prabilo apie tai, kad būtų gerai kurti naują partiją ar bent prisijungti prie kokio nors judėjimo. Paradoksaliausia, kad jiems atrodė normalu koneveikti partiją, kuriai priklauso, ir kartu planuoti pasinaudoti ja kaip katapultu Seimo rinkimuose. Mes, kaip Priežiūros komitetas, pasakėme, kad partijos įstatai galioja net ir tiems, kurie užima aukštas pareigas partijoje, ne pirmą kadenciją dirba Seime.
Deja. R. Dagys net neatėjo į diskusiją dėl jo elgesio Priežiūros komitete. Jis buvo įsitikinęs, kad yra pernelyg svarbus partijoje, jog Priežiūros komitetas išdrįstų taikyti griežtas sankcijas. Sutinku su viešai išsakyta prielaida, kad šiuo atveju susidūrėme ne su vertybine, bet su psichologine problema. Kai ne vieną kadenciją esi Seime, nesunku įsijausti, kad esi ypatingas. Štai ir ponas Rimas, mano įsitikinimu, pasidavė pagundai galvoti, kad yra vienintelis „tikrais“ krikščionis, o visi kiti apsimetėliai. Kai įsijauti į tokią nuostatą, neišvengiamai pradedi priešinti save partijai.
Teigiate, kad vertybinių konfliktų partijos viduje nėra?
Partija yra įvairovės vienovė. Kiekvienas esame unikalus ir viena skitą papildome. Kol mes veikiame kartu, tampame viena melodija ir tai suteikia mums didelę jėgą. Tačiau kartais vidinis dialogas, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių, pradeda strigti.
Šiandien TS-LKD regiu ne konfliktą, bet visą pluoštų monologų, kai žmonės kalba, bet nesiklauso. Per paskutinį Tarybos posėdį pasiūliau visų tų monologų autoriams susėsti prie stalo ir pabandyti surašyti bendrą politinę darbotvarkę Lietuvai. Tikiu, kad tai gali pavykti. Jei ne, tai tikrai galima bus kalbėti, kad esama vertybių konflikto.
O kaip Vykdomojo štabo pateiktas „juodasis sąrašas“?
Gaila, kad tokie dokumentai išviešinami, nes be konteksto jie atrodo prastai. Mes, kaip Priežiūros komitetas, neretai prašome informacijos iš kitų partinių struktūrų. Taip pat esu įsitikinęs, kad mums svarbu suformuluoti aiškesnes taisykles, kaip dera elgtis partijos nariams, kurie, dėl kokių nors priežasčių, negali paremti partijos kandidato Prezidento rinkimuose. Suvokime elementarią tiesą, kad politinė bendruomenė yra tarsi krepšinio komanda, kur visi turime siekti bendro rezultato.
Tiesa, tikrai gali būti, kai partijos kandidatas tau nepriimtinas. Gali protestuodamas pasitraukti iš tokios politinės bendruomenės arba gali atsitraukti nuo bet kokios politinės agitacijos ir pagal sąžinę balsuoti rinkimų kabinoje. Tačiau nėra gerai, kai nusprendi, jog gali likti partijoje, bet savo veiksmais jai trukdai siekti tikslo. TS-LKD per Prezidento rinkimus skyrė daug finansinių išteklių, remdama Ingridą Šimonytę. Daug savanorių padėjo šiai kandidatei. Deja, bet teko kautis ir su „saviškiais“, kurie talkino kitų kandidatų rinkimų štabams. Tai nėra normalu.
Priežiūros komitetas nesvarstė viso „juodojo sąrašo“, nes iš karo pareiškėme, kad dalis pateiktų faktų yra pernelyg mažareikšmiai, kad juos svarstytume. Kita vertus, keturi atvejai mus sudomino – kai mūsų partietis oficialiai dirbo kito kandidato rinkimų štabe, kai sutiko, kad būtų oficialiai įvardijamas kaip kito kandidato rėmėjas ir panašiai. Apsiribojome įspėjimu, kuris neturi jokių praktinių padarinių, tačiau yra simbolinis gestas, raudonos lemputės uždegimas, kuris padeda mums, kaip politinei bendruomenei, formuoti bendro veikimo praktikas. Tai tikrai negalima vadinti kitaminčių persekiojimu, veikiau bendro veikimo taisyklių tikslinimu.
Dagys tvirtina, kad sankcijos jam pažeidžia jo, kaip Seimo nario, teisę elgtis kaip nori?
Mano įsitikinimu, kolega kiek susipainiojo. Niekas nepritaikė jam jokių represijų, kaip Seimo nariui. Jis nebuvo pašalintas iš frakcijos, nebuvo atšauktas iš kurio nors komiteto, nebuvo neargumentuotai užkirstas kelias į kurią nors tarptautinę komandiruotę, nebuvo apribotas nuo visiems Seimo nariams teikiamos informacijos.
Priežiūros komitetą R.Dagys domino tik kaip aukštas pareigas partijos viduje užimantis TS-LKD narys, kuris ne kartą pažeidė įstatus. Labai svarbu, jog kiekvienas partijos narys suprastų, jog visi esame lygūs prieš įstatus ir nėra „lygesnių“.
Dagiui pritaikyta nauja sankcija – ne tik sustabdyti jo narystę partijoje metams, bet ir neleisti jam būti partijos kandidatu artimiausiose rinkimuose. Kodėl būtent tokia sankcija?
Taip, buvo manančių, kad R. Dagys turėtų būti paprasčiausiai pašalintas iš partijos, nes pažeidimų yra pakankamai daug. Tačiau kalbėjome ir apie tai, kad nereikia jo stumti tapti „kankiniu“. Be to jis daug metų yra bendruomenėje. Nusprendėme taip: jei žmogus vis dar nori būti bendruomenės viduje ir ją keisti – turime suteikti galimybę, tačiau neteisinga būtų jam leisti būti partijos kandidatu Seimo rinkimuose, jei jam partija atrodo visiškai degradavusi. Norėjome įsitikinti, kiek vertos visos kolegos kalbos apie vertybes, ar tai nėra vien priedanga siekiui dar kartą su partijos pagalba gauti Seimo nario mandatą.
Garantuojate, jog skilimas TS-LKD artimiausiu metu negresia?
Aš nematau jokių prielaidų skilimui, nors akivaizdu, kad yra politinių srovių, kurios jo trokšta. Turiu galvoje pirmiausia aplink Propatria.lt portalą besitelkiančius politikus, kurie nesėkmingai dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose V. Radžvilo sąraše. Jie svajoja, kad prie jų galėtų prisijungti dalis TS-LKD narių. Neatmetu galimybės, kad bus keli ar keliolika, kurie šiam gundymui pasiduos, artėjant Seimo rinkimuose. Tačiau tikrai nemanau, kad tai galėtų bent kiek susilpninti TS-LKD. Mano galva, šiandien TS-LKD intensyviai puolama būtent todėl, kad niekam nekelia abejonių, jog mes būsime viena iš svarbiausių jėgų būsimajame Seime.
Klausinėjo R. Matuliauskaitė.
Užsk. Nr. AN-017
