Aiškėja, kaip atrodys naujoji Kauno autobusų stotis

500 autobusų per parą priimančios ir aptarnaujančios, miesto vartais vadinamos Kauno autobusų stoties laukia esminės permainos. Nuo rugpjūčio mėnesio čia užvirs statybos, kurias 2016 metų pabaigoje vainikuos modernios ir ilgaamžės naujosios autobusų stoties atidarymas.

Atsinaujinusioje autobusų stotyje įsikurs laukiamoji salė, kasos, savitarnos kasos, bagažo saugykla, turizmo agentūra, kavinė, siuntų terminalas užims 850 kv. m. pirmame aukšte. Planuojama, jog autobusų stoties peronas aptarnaus 10 tūkst. žmonių srautą per parą. Jame sutilps 21 įlaipinimo aikštelė, 3 išlaipinimo aikštelės, kuriose kursuos 600 autobusų per parą.

„Siekiant atnaujinti autobusų stotį susidūrėme su įvairiomis, taip pat ir biurokratinėmis kliūtimis, todėl pasirengimas užtruko beveik dešimtmetį. Dabar jau esame finišo tiesiojoje, perėjome prie konkrečių projektavimo darbų ir nuoširdžiai tikime, kad naujoji stotis jau netrukus bus originalios architektūros modernūs miesto vartai“, – kalbėjo stotį valdančios bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

„Miestas iš savo pusės prisidės tvarkant aplink stotį esančią infrastruktūrą. Vienas iš laukiančių darbų – atnaujinti Vytauto prospekto gatvės dangą. Naujoji autobusų stotis bus labai geras impulsas visam stoties rajonui“, – sakė Kauno meras, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.

Visus rekonstrukcijos darbus tikimasi baigti 2016-aisiais. Tuomet modernioje Kauno autobusų stotyje įsikurs prekybos centras „Rimi“, patalpos bus išnuomotos ir kitiems prekybininkams. Taip pat bus įrengta 187 vietų požeminė automobilių ir 100 vietų dviračių statymo aikštelė. Stotyje bus galima nusipirkti bilietus į visų maršrutų autobusus, taip pat įsikurs modernus „Siuntos autobusais“ terminalas.

„Tikimės, jog 2016 metų pabaigoje Kauno autobusų stotis bus atidaryta ir veiks visa apimtimi“, – pabrėžė bendrovės „Kautra“ valdybos pirmininkas Mindaugas Platūkis.

Istorinė vieta nesikeičia

Dabartinė Kauno autobusų stotis 1936-aisiais įsikūrė buvusiame „Minervos“ ketaus liejyklos pastate. Jau tuomet svarstyta statyti naują, modernų pastatą, tačiau nespėta.

„Tokiu būdu beveik aštuoniasdešimt metų stotis įsikūrusi tarsi laikiname pastate. Todėl, atsiradus galimybei, nutarta statyti naują pastatą, beje, senojo negriaunant, o integruojant į naująjį. Kaip jau įprasta pasaulyje, o pastaruoju metu – ir Lietuvoje, autobusų stoties teritorijoje atsiras prekybos centras, tapęs neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi“, – pasakoja stotį projektavęs architektas Gintaras Balčytis.

Jo teigimu, dabartinė Vytauto prospekto dalis, kurioje įsikūrusi stotis, yra menkai susiformavusi, o architektūra chaotiška. Prospekto dalis nuo autobusų iki geležinkelio stoties užstatyta tiek vienaaukščiais, tiek daugiaaukščiais pastatais.

„Projektuodami naująją stotį, priėmėme sprendimą įrengti aikštę nuo Vytauto gatvės. Taip pat bus įrengtas pasažas, kuriuo keleiviai pasieks stotį ar prekybos centrą“, – kalbėjo architektas.

„Dabartinis naujos stoties pastato vaizdas atsirado tikrai ne iš karto. Buvo renkamasi iš 5-6 architektūrinių sprendinių. Suprojektuotas statinys ne tik šiuolaikiškas, bet ir ilgaamžis“, – teigė G. Balčytis.

Persikels netoli „Akropolio”

Prasidėjus Kauno autobusų stoties rekonstrukcijai laikinoji autobusų stotis bus perkelta šalia prekybos centro „Akropolis“. Keleiviai bus įlaipinami ir išlaipinami greta prekybos centro esančiose Griunvaldo, Gedimino gatvėse, taip pat automobilių aikštelėje greta Karmelitų bažnyčios, kur įsikurs ir siuntų terminalas. Bilietų kasos bus įrengtos pačiame prekybos centre „Akropolis“.

Tarpmiestiniai autobusai stos Gedimino g. atkarpoje tarp Griunvaldo ir Kaunakiemio g., priemiestiniai – Griunvaldo g., o tarptautiniai autobusai – prie Karmelitų bažnyčios esančioje stovėjimo aikštelėje.

„Renkant laikiną autobusų stoties vietą buvo svarstomi keli variantai. Vienas iš jų buvo prie Kauno pilies, tačiau atsižvelgiant į eismo intensyvumą šioje vietoje, ir faktą, kad autobusai visiškai užkimštų šalia esantį transporto žiedą, šios minties buvo atsisakyta“, – aiškino L. Skardžiukas.