Akcijos „Lašiša 2016“ metu brakonieriai bus įspeisti į kampą
Rytoj, rugsėjo 1 d., visoje šalyje prasidedanti aplinkosauginė akcija „Lašiša 2016“ skirta lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugai užtikrinti. Šiemet jos pradžia paankstinta dėl anksčiau nei paprastai prasidėjusios šių žuvų rudeninės migracijos.
„Visą akcijos laiką nuo pat jos pradžios aplinkosaugininkai bus „kovinės“ parengties – organizuos reidus ir budės lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, stabdys ir tikrins transporto priemones. Brakonierius įspeisime į kampą. Jiems aptikti naudosimės visomis šiuolaikinėmis priemonėmis – pradedant bepilotėmis skraidyklėmis, vadinamaisiais dronais, ir baigiant sraigtasparniu“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Aplinkos ministerija, pasak viceministro, itin tikisi visuomenės pagalbos. Pastebėjus pažeidėją, reikia apie jį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Aplinkosaugos pareigūnams labai praverstų ir nufilmuoti ar nufotografuoti vaizdai pažeidimui įrodyti.
Aplinkosaugininkai primena, kad žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Ją galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS.
Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti tik iki saulės laidos. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną iš šių žuvų ir ir ne mažesnę kaip 65 cm ilgio. Sugavus lašišą ar šlakį ir nepaleidus atgal į vandens telkinį, reikia nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį ne vėliau kaip per 5 minutes. Ją nuplėšus, kortelė jau nebegalioja. Be to, per 10 dienų privaloma el. paštu info@am.lt arba faksu, ar per ALIS, jeigu žvejo mėgėjo kortelė buvo įsigyta per šią sistemą, pateikti ataskaitą – nurodyti žvejybos datą, upės atkarpą, sugautos žuvies svorį, ilgį ir kt. duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.
Lašiša – nuo seniausių laikų viena labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu. Kasmet į šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.
Šios žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėjo rengti akcija „Lašiša“.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia nuo 231 iki 579 eurų administracinė bauda ir priemonių, kuriomis padarytas pažeidimas, konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti 630 eurų, o už sugautą ichtiologiniame draustinyje ar rezervate – trigubai daugiau.
