Aktuali rašyba artėjant šventėms
Artėjant šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų sveikinimas“, ar „kalėdinis”, kada tinka santrumpa šv. iš mažosios, kada reikėtų didžiosios Šv., o galbūt nereikia iš viso šios santrumpos?
Kada rašyti Kalėdų, kada kalėdinis
Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti.
Kada rašyti šv., kada Šv., o kada nereikia iš viso
Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti.
Kadangi santrumpa šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašoma mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. Prieš šventųjų vardus rašoma šventasis (ne šventas, -a, o būtent įvardžiuotinė forma šventasis, -oji), o santrumpa šv. taip pat rašoma mažąja raide, pvz.: šv. Ona, šventasis Petras. Gatvių, švenčių, bažnyčių ir kitų tikrinių pavadinimų pradžioje santrumpa rašoma didžiąja raide, pvz.: Šv. Stepono gatvė, Šv. Onos atlaidai, Šv. Jonų bažnyčia.
Stilistiškai didžiąja raide rašomi su religija susiję žodžiai, pvz.: Šventasis Tėvas (bet popiežius), Šventasis Raštas, Šventoji Dvasia, Švenčiausiasis Sakramentas, Dievas, Trys Karaliai, Kristaus Gimimas, (Švč.) Kristaus Kūnas ir Kraujas, Švč. M. Marija, Pirmoji Komunija, bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija, Krikšto sakramentas ir kt. Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas ir rašant Šv. Kalėdos, ypač religinio pobūdžio tekstuose.
Naujametis ar naujametinis
Būdvardžio forma naujametinis, -ė nelaikoma klaida, tačiau pirmenybė teikiama dėsningesnei formai – naujametis, -ė, pvz.: naujametė eglutė, naujametis sveikinimas.
Kaip kreiptis ir nurodyti adresatą
Oficialiuose raštuose, sveikinimo laiškuose, atvirukuose kreipiantis prie pareigų pavadinimo pridedamas mandagumo priedėlis, pvz., „Gerbiamasis Vytautai Burba“. Jei rašoma keliems žmonėms, galima rašyti „Gerbiamieji“. Sveikinimuose, kvietimuose geriau nerašyti trumpinio Gerb. Netinka kreiptis vienu žodžiu „Ponas, -ia“, reikia rašyti „Pone pirmininke / Pirmininke“ ir pan. Kiti mandagumo žodžiai: kolega, bičiulis, tamsta, garbus (is), mielas(is), brangus(is), pvz., „Garbusis kunige / Kunige“. Kreipiniai kartu su mandagumo žodeliais išskiriami kableliais, pvz., „Kreipiuosi į Jus, Pone pirmininke / Pirmininke,….“
Ant voko ar kitur nurodant adresatą labiau tinka rašyti pareigų pavadinimą ir asmenvardį: „Ambasadoriui Vytautui Rumšai“.
Du vardai vienas greta kito rašomi be jokių ženklų, pvz., Jolanta Augustė Rimiškytė. Dvi pavardės viena su kita jungiamos vienu brūkšneliu (be tarpelių), pvz., Jolanta Rimiškytė-Santvarienė.
Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja
