Alanta – mažoji kultūros sostinė
Aukštaitijos miestelis Alanta dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1436 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila.
Šiemet 580 metų jubiliejų mininčiame miestelyje praeitą savaitgalį „Alantos dvare ir Vaidoto Žuko meno galerijoje“ įvyko Alantos – 2016-ųjų mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė. Ta proga iš Vilniaus atvykę aktoriai Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis kartu su klasikinės muzikos atlikėjais parodė spektaklį apie laisvės sukilėlių vadę Emiliją Pliaterytę.
Po koncerto profesionaliai restauruotame Alantos dvaro rūsyje įvyko amatų centro atidarymas, taip pat čia pristatytos dvi nuolatinės salės su vietinės šviesuolės Elvyros Satkūnaitės (2006 m. vasarą nužudytos) etnografiniu rinkiniu ir alantiškio savamokslio Jono Matelionio mobiliaisiais drožiniais.
Šventėje dalyvavo KVAD’o vadovė Diana Varnaitė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, Saldutiškio Rožių dvaro savininkas Arūnas Svitojus, verslininkas ir politikas Ramūnas Karbauskis, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, Alantos seniūnas Aidonas Užubalis, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis, vietiniai pedagogai, svečiai iš Vokietijos.
Septyniose dvaro rūsio salėse (architektas Jakovas Mendelevičius) eksponuojami Alantos krašto sodiečių buities įnagiai: sūrspaudžiai, veikiančios akmeninės girnos, pinti krepšiai grūdams laikyti, mediniai kurpaliai iš netoliese esančio Trumponių kaimo, medinės ir metalinės linų šukos, audimo staklės ir keli manekenai su tradiciniais aukštaitiškais drabužiais, verpalai ir vilnos vėlimo pavyzdžiai, keramikos žiedimo ir lipdymo pavyzdžiai, molio glazūravimo ir degimo krosnis.
Atskira salė skirta Alantos žydų paveldui, rodoma vienos iš nedaugelio išlikusių Alantos medinių sinagogų restauracijos planai, nacių ir sovietinių kareivių šalmai, patrankų gilzės iš bibliotekininkės E. Satkūnaitės rinkinio.
Alantos dvaro galerijos ir rūsio ekspozicijos atviros lankytojams, veikia muziejaus režimu. Virtualiai pažinčiai įkurta svetainė: www.zukasalanta.lt
