Aleksandrave pristatyta knyga apie Pakutuvėnų kaimą

„Mirę kaimai“, „dingę kaimai“, „apleistos sodybos“… kokiais tik vardais Žemaitijoje nevadina vietovių, kuriose kadaise virte virė gyvenimas, kuriose ore ir dabar tebepulsuoja žmogaus gyvybės, veiklos dvasia. Tačiau tiktai sulaukėjusios obelys, peraugusios tujos, serbentų krūmai ar vietomis iš žemės kyšančios pamatų nuolaužos teženklina kadaise gyventą vietą. Vienas iš daugybės tokių jau seniai iš Lietuvos žemėlapių išnykusių kaimų yra Pakutuvėnai.“
Tai mintys, kuriomis Jolanta Klietkutė pradeda savo knygą „Pakutuvėnai. Kaimo istorija“.

Balandžio 29 dieną Aleksandravo biblioteka, kultūros namai ir kaimo bendruomenė sukvietė visus, neabejingus šiam Žemaitijos kampeliui, prisiminti prieš pusšimtį metų kaimą ištikusią tragediją, kada iš 300 gyventojų buvo belikę tik vienetai. Likimo ironija, kad 1943 metais pačių kaimo gyventojų pastangomis pastatyta bažnyčia liko stovėti viena… tuščiuose laukuose.

Šiandieną čia – ant kranto Minijos
Jau nebėra sodybų…
Nėra darželių po langais ir gėlės nebežydi.
O kaimo didelio gale – tik vieniša bažnyčia… (A. Stonkus)

 „… Tačiau per parapijos globėjo šv. Antano atlaidus birželio mėnesį, per Vėlines, Šv. Kalėdas, Velykas ir net paprastais sekmadieniais, tikintieji netelpa bažnyčioje.“ „… Kunigas J.Lukošius, dirbęs Pakutuvėnuose dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje buvo išpranašavęs, kad ateis laikas, kai į Pakutuvėnų bažnyčią bus nutiestas kelias, kuriuo žmonės plaukte plauks iš didmiesčių…“

Pakutuvėnams naują gyvybę įkvėpė broliai pranciškonai.

Renginio vedančioji Irena Stražinskaitė – Glinskienė svečią brolį Gediminą Numgaudį „apipylė“ klausimais: „Jolanta, fotoaparatas, ožkytė, Pakūta, malda, mama, žirgai,  kronikos, kuklumas, knyga – tai tie raktiniai žodžiai, kuriuos tik brolis Gediminas galėtų apjungti, suteikdamas jiems aukščiausią Dievo dovanotą prasmę.“

Svečias apie viską papasakojo su kaupu, pabrėždamas, kad jeigu ne Jolantos Klietkutės atkaklumas, vargu, ar šiuo metu pranciškonai čia būtų.

Jolanta Klietkutė papasakojo, kaip prieš beveik 10 metų 2008 metais knyga „Pakutuvėnų istorija“ gimė internetinėje erdvėje, kaip žmonių pagalba nuolat buvo pildoma, ir „su Dievo pagalba“, kaip sakė autorė, buvo pagaliau gautas pradinis finansavimas knygai išleisti. Ji susirinkusiems pažadėjo ateityje išleisti dar vieną knygą, kurioje tilptų visi pakutuvėniškio, Žemaitijos patrioto  a. a. Aniceto Stonkaus kraštotyros ir literatūrinės kūrybos darbai. (A. Stonkaus darbų paroda eksponuojama krašto muziejaus „Mėjga“ ekspozicijų kambaryje).

Autorę sveikino ir už knygą dėkojo Seimo narys Jonas Varkalys, Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla, Aleksandravo kaimo bendruomenės pirmininkė Stasė Mačiulskienė, kraštotyrininkė Veronika Simutienė, vyresnioji bibliotekininkė Virginija Pokvytienė. Dainomis autorę, svečius ir visus susirinkusiuosius sveikino Aleksandravo kultūros namų moterų ansamblis, Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleivis aleksandraviškis Emilis Radvilavičius. Ištraukas iš knygos skaitė pakutuvėniškė Justė Venckutė.

Renginio organizatoriai dėkojo svečiams, atsiliepusiems į kvietimą ir atvykusiems iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Kuršėnų.  Iš Vilniaus atvykęs kraštietis Antanas Šakinis širdingai ir jautriai dėkojo knygos autorei ir visiems renginio organizatoriams. Jis – savo dukters Rūtos Šakinytės atminimui įsteigto fondo mecenatas. Fondas skirtas Žemaitijos ir Vakarų Lietuvos kūrėjų darbams įamžinti.

[ngg_images source=“galleries“ container_ids=“253″ display_type=“photocrati-nextgen_basic_thumbnails“ override_thumbnail_settings=“1″ thumbnail_width=“120″ thumbnail_height=“90″ thumbnail_crop=“1″ images_per_page=“30″ number_of_columns=“0″ ajax_pagination=“1″ show_all_in_lightbox=“0″ use_imagebrowser_effect=“0″ show_slideshow_link=“0″ slideshow_link_text=“[Show slideshow]“ template=“/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php“ order_by=“sortorder“ order_direction=“ASC“ returns=“included“ maximum_entity_count=“500″]