28 spalio, 2022
Arvydas Gelžinis

Algimantas Vidmantas Baltrušis švenčia 80-ąjį gimtadienį

Algimantas Vidmantas Baltrušis

Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis

Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su tėvais persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi 16-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Užupio gimnazija). Čia baigęs aštuonias klases, toliau tęsė mokslus Vilniaus elektromechanikos technikume (dabar – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas).

Mokydamasis technikume A. V. Baltrušis įsijungė į pogrindžio veiklą, kartu su bendramoksliais iš 16-osios vidurinės ir technikumo Vladu Šakaliu, Vytautu Vosyliumi, Stanislovu Žvirgždu ir Konstantinu Stankūnu 1957 m. įkūrė pogrindinę organizaciją „Laisvoji Lietuva“. To meto jaunimą žeidė vykdoma brutali rusifikacija ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jaunuoliai jungėsi į pogrindžio veiklą. Iš pradžių „Laisvosios Lietuvos“ vadovas buvo V. Šakalys, o A. V. Baltrušis – vienas aktyviausių jos narių. Jis daug prisidėjo į organizacijos veiklą įtraukdamas naujus narius. 1958 m. spalį įvyko „Laisvosios Lietuvos“ steigiamasis susirinkimas. Jo metu nariai davė priesaikas kovoti prieš sovietų valdžią Lietuvoje. Grupei priklausė 24 nariai, daugiausia Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos moksleiviai. Jaunuoliai turėjo programą, kurioje buvo deklaruojama, kad jų veiklos tikslas – visomis įmanomomis priemonėmis siekti Lietuvos išlaisvinimo, žadinti tautines idėjas, pažymėti nacionalines šventes, ypač Vasario 16-ąją. Be tradicinių veiklos formų (atsišaukimų gaminimo ir platinimo, šūkių ant pastatų rašymo, Trispalvės vėliavos iškėlimo), organizacija buvo įsteigusi savišvietos grupę, kurioje diskutavo politikos, istorijos klausimais, tomis temomis kaupė prieškario literatūrą. Buvo nuspręsta rinkti penkių rublių mėnesinį mokestį, „Laisvosios Lietuvos“ nariai pasivadino slapyvardžiais arba vardiniais numeriais. 1959 m. A. V. Baltrušis nuolat dalyvaudavo nelegaliuose pogrindžio organizacijos susirinkimuose, kur būdavo svarstomi įvairūs antisovietinės veiklos reikalai, aršiai kritikuojama socialistinė tikrovė. Taip pat planuota steigti nelegalią spaustuvę, toliau plėsti organizaciją narių skaičiumi.

1958 m. lapkričio 6 d. A. V. Baltrušis drauge su kitais „Laisvosios Lietuvos“ nariais užrašė antisovietinius šūkius ant įvairių pastatų Vilniuje: tuometinių pirmosios ir antrosios vidurinių mokyklų, Vilniaus pedagoginio instituto kieme esančio garažo (šį šūkį rašė pats), Vilniaus universiteto centrinių rūmų. 1960 m. rugsėjį A. V. Baltrušis išrenkamas pogrindžio organizacijos vadovu. 1960 m. spalį–lapkritį jis drauge su keletu kitų jos narių pagamino 800 antisovietinių lapelių. Jie buvo platinami Vilniuje ir Kaišiadoryse. 1960 m. rudenį organizacijos nariai pagal A. V. Baltrušio projektą Verkių miške įrengė organizacijos reikalams skirtą bunkerį-slėptuvę. Joje buvo laikomi įvairūs pogrindžio kovoje naudoti daiktai: Trispalvės vėliavos, rašomoji mašinėlė, atsišaukimai. 1960 m. lapkritį A. V. Baltrušis pavedė V. Vosyliui Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje suorganizuoti savišvietos grupę, kurią sudarė daugiausia merginos. Ši grupė tapo tam tikru pogrindinės organizacijos padaliniu.

1961 m. kovo mėn., dar nebaigęs diplominės praktikos, A. V. Baltrušis, tuomet būdamas technikumo ketvirtakursis, buvo sulaikytas Vilniuje. Iki teismo jis kalėjo KGB tardymo izoliatoriaus kamerose. Buvo teisiamas drauge su kitais keturiais bendrabyliais: Romaldu Ragaišiu, V. Šakaliu, V. Vosyliumi ir S. Žvirgždu. Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės septynios mokinės atėjo su gėlėmis ir norėjo patekti į teismo salę, bet nebuvo įleistos. 1961 m. gegužės 26 d. A. V. Baltrušis LSSR Aukščiausiojo teismo už antisovietinę veiklą buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Kalėjo Mordovijos lageriuose iki 1966 m. kovo mėn.

Grįžęs iš lagerio, nuo 1967 m., dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje meistru, vėliau šaltkalviu-elektriku keliose įstaigose. Palaipsniui vėl įsitraukė į veiklą, kurios tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybė. Nuo pat Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) įsikūrimo 1978 m. A. V. Baltrušis buvo aktyvus šios organizacijos narys, jos veikloje dalyvavo iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Buvo LLL tarybos narys, dalyvavo leidžiant jos spaudą, prie kurios prisidėjo ir savo publikacijomis.

A. V. Baltrušis buvo vienas iš SSSR nacionalinių demokratinių judėjimų dalyvių pasitarimo organizatorių. Šis pasitarimas 1989 m. sausio 28–29 d. vyko A. V. Baltrušio tėvų namuose Vilniuje, Varšuvos gatvėje. Lietuvai atstovavo LLL, Lietuvos Helsinkio grupės, Politinių kalinių gelbėjimo grupės ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos atstovai. Jame dalyvavo Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Gruzijos, Latvijos ir Estijos nacionalinių demokratinių judėjimų atstovai ir Krymo totorių tautinio judėjimo atstovas. Pasitarimo metu buvo priimtas kreipimasis į Europos Parlamentą, Estijos ir Latvijos nacionalinius frontus ir Lietuvos sąjūdį. Taip pat buvo priimtas ir išplatintas kreipimasis į Rusijos inteligentiją. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Rusija ištisus dešimtmečius realizavo nusikalstamą vadinamąją nacijų susiliejimo idėją, kuri iš tikrųjų maskavo grubią prievartinę rusifikaciją. Slapti Sovietų Sąjungos imperijos potvarkiai skelbė, kad respublikų sostinėse senbuvių tautybės skaičius neturi viršyti 40 proc. bendro miesto gyventojų skaičiaus, o pačiose respublikose – 60 proc. Beje, sovietų Rusijos imperialistams šį tikslą faktiškai pavyko pasiekti Latvijoje ir Estijoje. Savo plano sovietai Baltijos šalyse neįgyvendino tik Lietuvoje, nes čia pokario metais vyko stiprus partizaninis pasipriešinimas ir kolonistams buvo ribotos galimybės įsikurti Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. birželio 30 d. dekretu A. V. Baltrušis už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą Lietuvos valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2005 m. gruodžio 22 d. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

 


16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Regionų naujienos