Alkoholio tyrimų ekspertė sukritikavo prieinamumo ir kontrolės principus: socialinės žalos mažinimas iš viso ignoruojamas

Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus. Pamačiusi antraštę turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai, susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir žala ne tik geriančiam, bet ir šalia jo esančiam: vaikui, sutuoktiniui, seneliams, eiliniams piliečiams.

Tarp išplatintame pranešime minimų principų neįžvelgiau nei vieno, kuris būtų tiesiogiai siejamas su smurto prevencija, t. y. su socialinio saugumo didinimu. Socialinio saugumo arba smurto (žalos) mažinimo principas yra vienas svarbiausių, nes būtent jis orientuoja valstybės pastangas į piliečių saugumą užtikrinančias priemones, o vėliau leidžia pamatuoti, ar priemonės buvo veiksmingos. (Tiesa, minimi principai, ypač lygiateisiškumo principas, neleidžiantis privilegijuoti atskirų alkoholio pramonės grupių, išlieka aktualūs ir juos įtvirtinti yra geriau nei nieko nedaryti).  Tačiau man kaip žmogui ir kaip alkoholio tyrimų srities mokslininkei aktualesnis yra alkoholio kontrolės tikslo, principų ir priemonių susiejimas su Lietuvos gyventojų vidaus saugumu. Šiose diskusijose ir ieškojimuose, ką daryti, arba, kas turėtų būti padaryta, patobulinta egzistuojančioje alkoholio kontrolės politikoje, įvardinsiu keletą svarbiausių punktų.

Socialinės žalos mažinimo principas turi būti vienu svarbiausių

Šio principo pripažinimas ir laikymasis yra pagrindas alkoholio kontrolės tikslui. Jis yra vienas svarbiausių motyvų ribojant alkoholio pramonės ir geriančiųjų laisves. Alkoholio kontrolės tikslas iš „šizofreninės formuluotės“ turėtų tapti realiu ir orientuotu į gyventojų saugumą, t. y. smurto, socialinės žalos mažinimą. Dabartinėje alkoholio kontrolės įstatymo formuluotėje tikslas yra alkoholio vartojimo, žalos ūkiui ir sveikatai mažinimas. Tokia tikslo apibrėžtis iš esmės yra prieštaringa, nes norint išvengti žalos sveikatai reiktų mažinti alkoholio vartojimą, o norint išvengti žalos ūkiui, reiktų didinti alkoholio vartojimą. Užsienio ir Lietuvos mokslininkai yra pateikę įrodymų, kad socialinės žalos kaštai yra didesni nei surenkama pinigų iš alkoholio akcizų. Todėl pakeisto alkoholio tikslo apibrėžtis kreiptų stebėseną ir veiksmus ne tik į kiek sumokėta akcizų ar kiek asmenų užregistruota sergančių alkoholine psichoze ir lėtiniu alkoholizmu, bet kaip mažėja dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tėvų neprižiūrimų, nuskriaustų vaikų ir moterų, nužudymų ir bendrai smurto viešoje ir privačioje erdvėje.

Kainos valdymas turi būti efektyvus

Keleto centų pabrangimas iš esmės situacijos nepakeičia. Taip, turi būti įtvirtintas Vyriausybės įvardintas lygiateisiškumo principas, nes iš alaus gryno alkoholio lietuviai suvartoja ne mažiau kaip iš stipriųjų gėrimų. Jei žiūrėsime ne iš alkoholio pramonės grupių pusės, o iš visuomenės saugumo, tai smurto fakto nekeičia, kad asmuo nužudė, suluošino, įžeidė ar dar kažką padarė negero prisigėręs alaus. Kainos valdymui be akcizų yra svarbu akcijų alkoholiui uždraudimas. Užsienio mokslininkai yra ištyrę, kad „laimingos valandos“ ir kitos akcijos alkoholio išpardavimui ženkliai prisideda prie smurto protrūkių.

Alkoholio pardavimo vietų tankis turi būti reguliuojamas

Užsienio tyrinėtojai yra nustatę, kad naktinė prekyba alkoholiu vartoti vietoje (baruose, restoranuose, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įmonėse) didina nusikalstamumą aplink šias vietas. Yra nustatyta, kad vienas papildomai atidarytas  baras ar naktinis klubas prideda 5,3 smurto įvykių per metus. Tankus alkoholio pardavimo išsineštinai vietų tankis didina nepilnamečių alkoholio vartojimą, prievartą privačioje erdvėje. Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos geriančiųjų geria namuose (savo ar kitų), o ne viešojo maitinimo įmonėse. Žiūrint iš viešojo saugumo interesų alkoholio pardavimo vietų turi būti mažai. Diskusijose pasigirsta specializuotų parduotuvių šalininkų balsas. Tai gerai, bet problema iš esmės neišsispręs nereguliuojant viešojo maitinimo įmonių prekiaujančių alkoholiu vartoti vietoje (ir išsineštinai atidarytoje taroje) tankio ir pačių specializuotų parduotuvių tankio. Tankis reguliuojamas nustatant, kiek alkoholio pardavimo vietų gali tekti nustatytam gyventojų skaičiui arba nustatytame geografiniame vienete. Alkoholio pardavimo vietų tankio diskusijose ir sprendimuose neturi būti pamiršta internetinė prekyba alkoholiu.

Mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos turi būti terminuotos

Daugumoje pasaulio šalių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos yra terminuotos. Lietuvoje nuo 1995-1997 m. licencijos buvo terminuotos (1 metai), o iki 2002 m. perregistruojamos išdavusioje institucijoje. Deja, dabar licencijos išduodamos neterminuotam laikui, užmokėjus vienkartinį 376 eurų mokestį. Šalyse, kur rūpinamasi žmogaus saugumu alkoholio pardavimo vietų kaimynystėse, terminuotos licencijos naudojamos kaip įrankis smurto ir betvarkės aplink pardavimo vietas ir jose valdymui. Jei naktinių barų, klubų savininkai nesugeba suvaldyti ypač garsios muzikos, triukšmo – tai gali būti priežastis neatnaujinti licencijos, jei aplink naktinius barus daug betvarkės ir smurto – tai gali būti pagrindas nepratęsti licencijos….. Deja, Lietuvoje su šiomis problemomis „kovoja“ triukšmo įstatymas. Praėjusiais metais liepos mėnesio duomenimis Lietuvoje galiojo 19405 licencijos prekiauti alkoholiu. Nors ir simboliškai apmokestinus licencijų perregistravimą, surinktas lėšas galima būtų panaudoti vaikų, kurie nukentėjo nuo girtų asmenų, reabilitacijai, o bendruomenę įtraukti į rūpestį jos pačios saugumu.

Bendruomenė turi būti įgalinta dalyvauti savo saugumo kaimynystėse užtikrinime

Dabartiniame licencijavime bendruomenės dalyvavimas sutelktas tik ties sutikimu ar nesutikimu prekiauti alkoholiu daugiabutyje, kuriame jie gyvena. Tačiau, jei prekybos vieta atsidaro ties vaikų žaidimų aikštele, labai artimoje kaimynystėje, kad ir ranka pasiekiamoje, bet jau kitame pastate – kaimynai neturi jokio balso. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad daugiabučių gyventojai įtraukti, tačiau taip nėra. Kadangi licencijos neterminuotos, licencijų turėtojai nesusieti su viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo atsakomybe, tai sykį pasirašę gyventojai praktiškai neturi galios savo kaimynystės tvarkai ir saugumui užtikrinti. Norintys tai padaryti, turi nueiti „kryžiaus kelius“, o pastarieji nebūtinai nuves į siekiamą tikslą. Kitose šalyse bendruomenės ir policijos kaip viešosios tvarkos ir saugumo  savo bendruomenėje užtikrintųjų balsas turi ypač didelę galią. Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra gera praktika, kai gyventojų sutikimo reikalauja pats pageidaujantysis gauti licenciją. Tai ydinga praktika, leidžianti daryti psichologinį (galbūt ir kitokį) spaudimą nesutinkantiems gyventojams. Gyventojų nuomonės turi klausti licencijas administruojanti institucija, o ne daugiabučio bendrasavininkas pretenduojantis į licenciją.

Komentaro pabaigai noriu pasakyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie saugumo ir gerovės, todėl solidarizuojuosi su A. Tapinu – „Štai šansas norintiems mums valdyti – pateikite aiškią, sąžiningą ir skaidrią tokios kampanijos programą ir rudenį turėsite mano balsą, kad ir kokiai politinei krypčiai atstovautumėte“.

Komentaro autorė – doc. dr. Ilona Tamutienė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros mokslininkė, tyrinėjanti sveikatos ir alkoholio kontrolės politiką, socialinės atskirties ir įtraukties tematikas.