Alovės Tėveliukas pasitraukė iš klebono pareigų
53-ejus metus be pertraukos tarnavęs Alytaus rajono Punios, Alovės ir Ryliškių parapijų tikintiesiems, 88-erių metų monsinjoras kunigas, Alytaus rajono garbės pilietis Stanislovas Stankevičius šiandien Alovės Švč. Trejybės bažnyčioje dėl ligos atsisveikino su klebono pareigomis ir perdavė jas naujam administratoriui – Daugų parapijos klebonui Vidui Jelinskui.
Pilna bažnyčia ir šventorius susirinkusių žmonių, kaip vietiniai vadina – Tėveliuką kleboną, Dzūkijos Tėvą Stanislovą – pasitiko ir išlydėjo gausiais plojimais, dovanojo jam glėbius gėlių, o naujojo parapijos administratoriaus prašė išsaugoti unikalų šios bažnytėlės grožį.
Nuo 1969 m. dirbęs Alytaus rajone, kun. Stanislovas Stankevičius užsitarnavo ne tik savo buvusių ir dabartinių parapijiečių, savivaldybės vadovų pagarbą ir meilę. Dvasinės pagalbos, sielovadinės paramos pas jį atvažiuodavo žmonės ir iš kitų kraštų.
13.30 val. aukotose iškilmingose Šv. Mišiose dėkota Dievui už ilgametę, pasiaukojamą monsinjoro Stankevičiaus tarnystę ir nuoširdžią pagalbą daugeliui Alytaus rajono žmonių. Liturgijai ir klebono pareigų perdavimo ceremonijai vadovavo Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Rolandas Bičkauskas, dalyvavo kitų parapijų kunigai.
Iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas su žmona Vida. Savivaldybės vadovas sakė, kad su aloviškių meiliai Tėveliuku vadinamu klebonu jį sieja ypatingas ryšys. A. Vrubliauskas įteikė monsinjorui Padėką už viso gyvenimo nuopelnus, nes didžioji dalis kunigo gyvenimo prabėgo būtent tarnaujant Alytaus rajono parapijose.
„Tėvukas yra nepaprastai paprastas žmogus. Aš dėkoju Dievui, kad tiek metų su gerbiamu Stanislovu galėjau bendrauti, pas jį lankytis, su juo apie daug ką kalbėtis, matyti tą tikrą jo auką – tarnystę. Jus lygino su geruoju samariečiu, ir aš tam pritariu, – esate tikras pavyzdys ne tik pasauliečiams, bet ir kunigams, kiekviename žmoguje matote kažką gero, nors visko savyje turime kiekvienas. Visada tardavote gerą žodį. Net tas renginių filmavimas ar juodos kelnės, susiūtos baltu siūlu, įsirėžė atmintyje, kaip paprasto kareivio, Dievo tarno įvaizdis. Esate tikras Dievo ir žmonių tarnas! Žaviuosi, kad tiek daug savyje turite meilės savo artimam ir Dievui“, – kalbėjo Algirdas Vrubliauskas.
Meras ir Alovės parapijiečiai džiaugiasi, kad Tėveliukas niekur neišvyks, kol kas poilsio vietą pasirinko čia, Alovėje. Padėkoti už 46 metų tarnystę būtent šios parapijos tikintiesiems atvyko ir Alovės seniūnas Jonas Baliukonis.
„Taip gausiai susirinkę parapijiečiai parodė, kad mes buvome svarbūs monsinjorui, ir jis yra mums svarbus. Ačiū už gražią, žmogišką, ištikimą tarnystę mums, už kartu nuveiktus darbus, už duotus patarimus, už bendrus renginius, už ėjimą kartu, už pamokymus. Gal kada ir griežtesnį žodį pasakydavot, nusipelnėm to, bet visuomet iš Jūsų sklido supratimas, atjautimas ir geras žodis“,- kalbėjo seniūnas Jonas Baliukonis.
Pats kunigas S. Stankevičius sakė, jog džiaugiasi kiekvienu žmogumi, atėjusiu į bažnyčią, o žmonių susirinko labai daug. Tėveliukas visiems linkėjo laimės, nes čia visi esą jo draugai ir bičiuliai.
„Dėkoju Jums, monsinjore, Lietuvos kariuomenės vardu!”, – sakė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius. Taip pat buvo perduota ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio padėka.
Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių vardu mons. Stanislovą Stankevičių sveikino ir už karių dvasios stiprinimą dėkojo majoras Linas Sadauskas, įteikdamas ulonų bataliono atminimo ženklą:
„Kreipiuosi taip, kaip mes, kariai, Jus vadiname – mylimas Tėveliuk! Jūs ne tik skleidžiate krikščionybę, bet ir puoselėjate patriotiškumą, meilę kraštui. Ačiū Jums už tai!“.
Neatsiejama klebono gyvenimo dalis – Šaulių sąjunga, kuriai jis priklauso. Tad dažna jo apranga – kariški drabužiai. Tolerancija, pagarba kito nuomonei – šių vertybių pamatu jis grindžia ir bendravimą su paaugliais, jaunimu, džiaugiasi, kai su jais randa bendrą kalbą.
Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius visiems priminė, kad klebonas jau daugelį metų yra Garbės šaulys, nuolat dalyvaujantis jaunųjų šaulių stovyklose.
Prisimintas ir kitas monsinjoro pomėgis – fotografuoti, filmuoti, kurti reportažus iš įvairių renginių. Ne vieną dešimtmetį jis fiksavo įvykius ir žmones. Jo akiratyje – ir bažnytinio, ir pasaulietinio, ir kariško gyvenimo akimirkos. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Jakubavičius dėkojo už jam patikėtą fotografijų ir vaizdo medžiagos archyvą, žadėjo jį sutvarkyti ir parengti ne vieną parodą, pasakojančią apie paties klebono ir šio krašto žmonių gyvenimą.
Stanislovas Stankevičius gimė 1934 metais gegužės 12 dieną Rokiškyje, darbininkų šeimoje. Baigęs Rokiškio pradinę mokyklą, mokslus tęsė Rokiškio vidurinėje mokykloje. 1954 metais atliko karinę tarnybą tarybinėje armijoje Rylsko miestelyje, Kursko srityje.
1957 metais dirbo Rokiškio mechaninėje dirbtuvėje „Plūgas“, o 1958 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Po penkerių metų, 1963-iaisiais, buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru Pivašiūnuose, vėliau perkeltas į Krikštėnų parapiją Ukmergės rajone, kur buvo paaukštintas į klebono pareigas. Nuo 1969 metų dirbo klebonu Punioje, o nuo 1976 metų kunigavo Alovės parapijoje, kartu prižiūrėjo ir Ryliškių parapiją.
