Alsėdžių gimnazistus mokė „Auksinės minutės“ komanda
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje netradicines gyvenimo pamokas vedė šiuo metu šalyje itin populiari „Auksinių minučių“ komanda. Tai Jaunųjų gydytojų asociacijos inicijuota švietėjiška veikla, kurios tikslas – mokyti kuo daugiau žmonių suteikti pirmąją pagalbą.
Statistikos duomenimis Lietuvoje kasmet širdis sustoja daugiau nei 3000 žmonių, didžioji dalis jų nesulaukia gaivinimo ir tik keli procentai išgyvena iki išėjimo iš ligoninės. Tuo tarpu Olandijoje širdies sustojimas kur kas dažniau baigiasi gerai, nes 76 % atvejų praeiviai sugeba atlikti širdies masažą, 39 % atvejų – sėkmingai suteikiamas elektrošokas, ir net 30 % žmonių po širdies sustojimo išgyvena bent vienerius metus. Ten, kur gaivinimo mokymo sistema jau įdiegta, tendencijos optimistiškos. Pavyzdžiui, Danijoje per pirmuosius devynerius metus, kai buvo įdiegtas pirmosios pagalbos mokymas pradinėse mokyklose, išgyvenamumas praėjus 1 metams po širdies sustojimo šalyje išaugo nuo 2,9 % iki 10, 2 %. Lietuva vis dar neturi savo gaivinimo mokymų sistemos, todėl labai džiugu, kad atsiranda tokių iniciatyvų, kuriomis gali pasidžiaugti ir toli nuo didžiųjų miestų esančios mokyklos. Komandoje dirba gydytojai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai.
Mokomasi visos gaivinimo abėcėlės – nuo situacijos pradžios, kai pamatai pagalbos reikalaujantį žmogų, iki greitosios pagalbos iškvietimo, esant galimybei – defibriliatoriaus pajungimo. Moksleiviai mokomi naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi (AID) – lengvai naudojama šnekančia dėžute, kuri gelbsti gyvybes. Tai aparatas, kuriuo gali naudotis kiekvienas iš mūsų; AID sugeba įvertinti žmogaus širdies veiklą ir, jeigu reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atstato normalų širdies darbą. 77 alsėdiškiai stropiai mokėsi gaivinimo abėcėlės. Mokiniams ir pedagogams šios pamokos taip pat buvo aukso vertės.
Tą pačią dieną II – IV klasių gimnazistams vyko integruota biologijos ir karjeros pamoka, kurią vedė gydytojas anesteziologas-reanimatologas, dirbantis Kauno klinikose ir laisvu nuo darbo metu aktyviai veikiantis nacionalinėse ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, iš pašaknų besidomintis medicinine edukacija, medicinine etika, lyderyste – Aurimas Pečkauskas.
Svečias pasakojo apie medicinos studijas, pasirinkimo etapus, patirtį dirbant gydytoju Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, studentų darbus, organų transplantaciją. Anot gydytojo, kiekvienam studentui pravartu studijų metu padirbėti nuo pačios žemiausios medicininės grandies. Jis savo karjerą pradėjo Klinikose dirbdamas sanitaru ir teigia, kad ši patirtis jam ir dabar labai pasitarnauja, nes leidžia visai kitaip suprasti kolektyvo ir gydytojo santykį bei pareigų pasiskirstymą. „Pastebėjau, kad aktyvesni būna iš rajonų atvykę studentai – jiems viskas nauja, jie nori save realizuoti, gal todėl ir aktyvesni“, – pasakojo A. Pečkauskas, linkėdamas moksleiviams išsigryninti savo svajones ir jų siekti.
Mokiniai susidomėję klausėsi svečio pasakojimų. Juos pilietiškai nuteikė jauno gydytojo pasakojimas, kodėl jis neliko dirbti Anglijoje, o pasiryžo savo patirtį ir žinias perteikti Lietuvoje. „Palikau gal net 7 kartus didesnį atlyginimą, nes supratau, kad jeigu visi išvyksime ir tik dejuosime, Lietuvoje niekas nesikeis. Supratau, kad, norint jog šalis pasikeistų, reikia dirbti čia, dirbti tai, ką sugebi, savo šaliai, derinant ir bandant pritraukti geriausią patirtį“, – sakė jaunasis gydytojas.
