Alternatyvi medicina – vienas pagrindinių visuomenės sveikatos stiprinimo veiksnių
Šiandien alternatyvi medicina sulaukia nevienareikšmiško vertinimo Vieni ja besąlygiškai pasitiki, kiti ją vertina gana skeptiškai. Ir tai suprantama. Ši sritis teisiškai neapibrėžta. Ją gali taikyti žmonės, kurių neaiškus išsilavinimas, jų turimos žinios, tik manantys, kad jie gali gydyti.
Taikant alternatyvią mediciną žmogui galima padėti arba pakenkti. Kad ir hirudoterapija – gydymas dėlėmis – kai kurie žmonės, neturėdami medicininio išsilavinimo, mano, kad jie tai gali daryti. Tačiau reikia žinoti, ant kurių kūno vietų jas reikia dėti. Kad tai efektyvus gydymo metodas, prieš kelerius metus pati tuo įsitikinau. Po įtemptos darbo savaitės, jusdavau didžiulį nuovargį, skaudėdavo galvą. Šviesios atminties gydytoja Filomena Taunytė, su kuria gana artimai bendravome, įkalbėjo mane gydytis dėlėmis. Iš pradžių į jos siūlomą metodą žiūrėjau labai skeptiškai, bet pasitikėdama ja, sutikau. Jau po pirmos procedūros geram pusmečiui dingo ir galvos skausmai, ir nuovargis. Tačiau Filomena Taunytė visada pabrėždavo, kad gydymą dėlėmis gali taikyti tik gydytojas, puikiai pažįstantis žmogaus kūną ir organizmą, nes uždėjus jas neteisingose vietose žmogui galima ne padėti, bet pakenkti.
Netgi ir mūsų labai gerbiami žolininkai. Jie turi žinoti, kad vienos vaistažolės, padėdamos vienoje srityje, kenkia kitoje. Vaistažolės turi būti suderintos ir subalansuotos. Visos arbatos, kurios reklamuojamos ir parduodamos, turi būti įvertintos medicininiu požiūriu.
Dar dirbdama sveikatos apsaugos ministre inicijavau Alternatyvios medicinos įstatymo projekto rengimą. Buvo sudaryta darbo grupė, parengti trys šios medicinos srities reglamentavimo variantus.
Vienas variantas – alternatyvi medicina – valstybės reguliuojama sritis. Tiek tada, tiek ir dabar tam variantui nepritariu.
Kitas variantas – alternatyvi medicina veikia savireguliacijos principu, bet prižiūrima valstybės. Tai reiškia, kad valstybė tvirtina tvarkas, protokolus, reikalavimus, metodinius nurodymus ir kontroliuoja, kaip visa tai vykdoma. Organizacinį darbą atlieka savireguliacija. Galbūt šią funkciją galėtų atlikti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai.
Trečias variantas – alternatyvi medicina veikia tik savireguliacijos principu. Tai reikštų, kad minėti rūmai reguliuoja, kontroliuoja ir prižiūri alternatyvią mediciną. Asmeniškai tam nepritariu. Kadangi alternatyvi medicina susijusi su žmogaus sveikata, ji turi būti reglamentuota ir integruota į medicinos sistemą. Alternatyvios medicinos paslaugų teikėjai turi būti įvertinti. Įvertintas jų išsilavinimas, gebėjimai ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas – licencijos ar kiti dokumentai, priklausomai nuo to, kokį santykį su šia sritimi pasirinks valstybė. Manau, alternatyvi medicina gali pakeisti tam tikras šiuolaikinės medicinos paslaugas arba suteikti papildomas.
Siekdami paskubinti Alternatyvios medicinos įstatymo priėmimą kartu su Lietuvos fitoterapijos asociacijos pirmininku, Nacionalio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus fitoterapeutu, medicinos biologu Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro direktoriumi Juozu Ruolia spalio viduryje inicijavome mokslinę-praktinę konferenciją „Alternatyvi medicina – įteisinimo problemos ir galimi sprendimų būdai“.
Konferencijoje pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų pirmininkas Vaidas Deksnys, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ direktorius dr. Laimutis Paškevičius, Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos prezidentė med. dr. Virginija Teresė Gudavičienė, IĮ Alfredo Maruškos klinikos vadovas, Lietuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacijos vadovas dr. Alfredas Maruška, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė, doc. Goda Denapienė, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros prof. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros prof. Audrius Sigitas Maruška, UAB „AcorusCalamus“ direktorius dr. Elmantas Pocevičius, Lietuvos fitoterapijos asociacijos pirmininkas, Nacionalio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia, Lietuvos hirudologų draugijos pirmininkė dr. Vanda Kramarauskienė.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria siekiame atkreipti dėmesį į alternatyvios medicinos įteisinimą ir jos galimybes bei santykius su medicina. Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, alternatyviai medicinai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir medicinos studijų programose.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Užs. Nr. RS-22
