Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas neturi analogų
Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas oficialiai įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą kaip aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas. 38,1 m aukščio, 240,52 m ilgio ir 6,71 m pločio tiltą pastatė bendrovė „Alkesta“. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su Senamiesčio kurortine dalimi, generalinei objekto rangovei UAB „Alkesta“ ir projektuotojų komandai iš UAB „Tiltų ekspertų centras“ atnešė auksą – objektas pelnė „Lietuvos metų gaminio 2016“ aukso medalį.
Tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusiojo Varėnos-Gardino geležinkelio tilto atramų. Stovint vienoje tilto pusėje, kitos nesimato ne tik todėl, kad tiltas yra net 240,52 m ilgio, bet ir dėl to, kad viduryje jis yra išlenktas į viršų apie 3 metrus.
Įrengė unikalią tilto perdangą
„Lietuvos rinkoje tai yra išskirtinis projektas, – sako UAB „Alkesta“ generalinis direktorius Rimantas Morkūnas. – Toks Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas yra dėl inovatyvios ir unikalios perdangos.“
Tilto perdangą sudaro trys tarpatramiai. Didžiausias tarpatraminis atstumas – 92,9 metro. Kiekvieną tarpatramį perdengia kompozicinė, tai yra plieno ir betono erdvinių statramsčių paspyrinė konstrukcija su baigtinio lenkiamojo standumo temple. Parinktas statramsčių tinklelis ir baigtinio lenkiamojo standumo templė efektyviai perskirsto įrąžas laikančiuose elementuose, neleisdama atsirasti dideliems kinematiniams poslinkiams.
„Šio tipo konstrukcija yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje, – sako įmonės vadovas. – Grakšti konstrukcija, kuri atitinka privalomuosius statybos reglamentus, darniai įsikomponuoja į aplinką, kurdama puikų estetinį tilto vaizdą. Mūsų žiniomis, analogų tokia konstrukcija neturi nė vienoje pasaulio šalyje.“
Plieninėms konstrukcijoms kelti pasitelkė galingą techniką
Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto paspyrinė konstrukcija, perdengianti 92 m ilgio tarpatramį, yra viena didžiausių pasaulyje. Kraštinių tarpatramių plieninių konstrukcijų skaičiuojamasis ilgis yra po 72,5 m; konstrukcijos plieninės dalies aukštis – po 5,75 m. Bendras plieninės konstrukcijos aukštis siekia po 6,35 m. Viena plieninė konstrukcija sveria apie 145 tonas.
Centrinio tarpatramio plieninės konstrukcijos skaičiuojamasis ilgis yra 92 m, konstrukcijos plieninės dalies aukštis – 8,5 m, o bendras plieninės konstrukcijos aukštis – 9,1 metro. Ši konstrukcija sveria apie 184 tonas. Bendras tilto plotis 6,71 m, einamosios dalies plotis 5 m, bendras visos tilto perdangos ilgis 240,5 m. Aukščiausias centrinio tarpatramio einamosios dalies taškas nuo vidutinio Nemuno upės vandens lygio nutolęs 37,6 metro. Plieninės perdangos konstrukcijos buvo gaminamos gamykloje, o į statybos aikštelę vežamos dalimis ir renkamos.
„Surinktas plienines konstrukcijas ant atramų teko kelti didelės keliamosios galios kranais, naudojant specialią technologiją. Šiam sudėtingam veiksmui atlikti pasikvietėme olandų kompaniją „Mammoet“, kuri vykdo itin sudėtingų konstrukcijų kėlimo darbus“, – pasakoja bendrovės „Alkesta“ generalinis direktorius R. Morkūnas.
Statybos aikštelėje vienu metu dirbo penki kranai. Pirmiausia 280 t keliamosios galios savaeigis vikšrinis ir automobilinis 750 t keliamosios galios kranai nuo žemės pakėlė centrinio tarpatramio konstrukciją. Pirmas kranas pamažu vežė vieną jos galą, o antras kranas kitą konstrukcijos galą perdavė kitame krante stovinčiam trečiajam 600 t keliamosios galios vikšriniam kranui.
Konstrukcijos perdavimas vyko Nemuno viduryje. Perstropavimo darbams atlikti buvo naudojami automobiliniai 220 ir 300 t keliamųjų galių kranai. Konstrukcija ant dviejų atramų buvo užkelta per tris valandas.
Kraštinės tilto konstrukcijos vienoje Nemuno pusėje buvo keliamos vienu kranu, o kitoje – kitu. Ant atramų, sumontavus plienines konstrukcijas, gelžbetoninis perdangų paklotas sumontuotas naudojant bokštinius kranus.
„Pasirinktas nestandartinis, šiuolaikiškas statybos technologijos sprendimas leido ne tik efektyviai, bet ir saugiai atlikti plieninių konstrukcijų montavimo ant atramų darbus, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius R. Morkūnas. – Sklandžiai suderintas penkių itin didelės keliamosios galios kranų bendras darbas yra unikalus Lietuvos tiltų statybos istorijoje.“
Panaudotos inovatyvios technologijos ir sprendimai
Plieninės perdangos konstrukcijos suprojektuotos kompiuterine programa „SolidWorks“, iš dalies taikant BIM technologiją. Tai suteikė galimybę detaliai suprojektuoti sudėtingus, nestandartinius mazgus, periodiškai rinkti visą konstrukciją ir atskirus jos segmentus bei mazgus, atlikti patikrą prieš gamybos procesą. Kadangi plieninių konstrukcijų projektavimo ir gamybos procesuose buvo naudojama ta pati programinė įranga, buvo optimizuotas informacijos srautas tarp projekto ir gamybos proceso, minimizuojant įrangos programavimo darbus konstrukcijų gamybos metu.
Statant tiltą, reikėjo didelis betono mišinių kiekio – įmonė suskaičiavo, kad tai buvo net 2 154 kub. metrai. Pagrindinėms tilto gelžbetoninėms konstrukcijoms, tai yra atramoms ir perdangos paklotui, betono mišinius gamino pati įmonė jai priklausančioje Kaniūkų asfaltbetonio bazėje, esančioje už 6 km nuo statybos objekto. Gamtinio žvyro ir smėlio mišiniai betono gamybai buvo kasami iš generaliniam objekto rangovui priklausančio Bogušiškių kaimo žvyro karjero, esančio už 15 km nuo Kaniūkų asfaltbetonio bazės. Kaip akcentuoja bendrovės „Alkesta“ generalinis direktorius R. Morkūnas, vietinių medžiagų panaudojimas, reikiamos statybinės medžiagos gaminimas bazėje, kuri yra vos už kelių kilometrų nuo objekto, yra svarbus dėmuo ekologiniu požiūriu, nes šių medžiagų transportavimui nedideliais atstumais pasitelkiama mažiau sunkiasvorio transporto, kuris, nors ir leistinomis normomis, vis tik teršia aplinką.
Dalies išlikusių senojo tilto ramtų ir tauro konstrukciniams fragmentams atkurti bei atramoms statyti panaudotos vietinės žaliavos ir vietiniai gamybiniai resursai.
