Alytaus rajono pedagogai – šiuolaikiški, siekiantys ugdytis drąsias ir įvairiapuses asmenybes

Spalio 5-oji Tarptautinė mokytojų diena, skirta pagerbti pedagogus, pasidžiaugti jų darbu, jiems padėkoti.

Alytaus rajono švietimo įstaigose dirba 268 pedagogai, jiems padeda 137 kiti darbuotojai. Visus juos su profesine švente pasveikino savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, kiti savivaldybės vadovai, asmeniškai apsilankę gimnazijose ir jų skyriuose.

„Jūsų atliekamas darbas – neįkainojamas, jūs auginate visos Lietuvos ateitį, formuojate vertybes, mokote vaikus tikrųjų gyvenimo pamokų: pagarbos, atsakomybė, atjautimo. Dėkoju už jūsų  atsidavimą darbui, didžiulę kantrybę ir meilę mokiniams! Linkiu jums neblėstančios energijos, stiprios sveikatos, asmeninės laimės!“,– sakė savivaldybės vadovas A. Vrubliauskas, sveikindamas pedagogus.

O ką apie mokytojo darbą, savo pašaukimą, apie darbo užkulisius, sunkumus ir džiaugsmus kalba patys pedagogai?

Sigitas Karlonas – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas iš Pivašiūnų:

Mokytojo kelią paveldėjau iš tėvų. Žodis mokytojas man reiškia šviesą ir jaunesniosios kartos ateitį. Būdamas mažas, augau tarp mokytojų  – mama buvo istorijos mokytoja, tėtis – lituanistas. Tais laikais nebuvo darželių, tad didžiąją dalį savo vaikystės praleidau pas mamą arba tėtį pamokose, istorijos ir lietuvių kalbos pamokos, kaip sakoma, įaugo man į kraują.

Šiuolaikinės technologijos ima viršų, mokiniai vis dažniau renkasi išmanųjį įrenginį, vietoj mokyklinio vadovėlio, todėl pamokų metų kūrinius iš vadovėlio skaitau pats, tada klasė bent jau klauso, kas jame parašyta.

Pamokų metu mokiniai ne visada yra dėmesingi, ir jų elgesys ne visada pavyzdingas, bet užaugę jie pasikeičia. Džiaugiuosi, kai eidamas gatvėje girdžiu buvusių mokinių pasisveikinimą – iš tolo moja ranka, kiti per Mokytojų dieną net iš užsienio paskambina, pasveikina su švente. Širdis džiaugiasi, kad jie prisimena, vadinasi, mokytojo žodis įkrito į gerą dirvą.

Savo buvusiems mokiniams noriu pasakyti: atleiskite, jeigu ką padariau ne taip. Dabartiniams linkiu daugiau optimizmo, labiau mylėti mūsų Tėvynę Lietuvą ir puoselėti gimtąją kalbą.

Agnė Staškevičė – šokių mokytoja iš Miroslavo:

Niekada negalvojau apie pedagogiką, tačiau šokiai visada buvo didžiausia mano aistra. Įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą galvodama, kad mane mokys šokti, tapsiu profesionalia šokėja, bet paaiškėjo, kad tai aš pati mokysiu kitus šokti (juokiasi).

Šokių mokau 1-4 klasių vaikus. Jiems šokio pamokos – privalomos, o 11-12 klasių mokiniai gali rinktis šią pamoką, kaip papildomą. Pagrindiniai šokių stiliai: pramoginiai, hip hop, show dance.

Alytaus rajone atsiradau kaip „meilės emigrantė“, savo vyrą sutikau, besimokydama universitete. Per karantiną sugalvojome persikelti į Alytaus kraštą, čia jau gyvename trejus metus.

Mokykloje mokiniai susiduria su įvairiais mokytojų tipais, aš pati save vadinu mokinių drauge. Ne visiems vaikams patinka šokti,  jeigu būčiau griežta, vaikams mano pamokos taptų kančia. Su vaikais dalinuosi įvairiais išgyvenimais, asmenine patirtimi, kartais su jais apsikabiname, stengiuosi atsižvelgti į vaikų nuotaikas, juos išklausyti, suprasti.

Mokiniams nepraslydo pro akis mano įrašai socialiniame tinkle „Tik Tok“, jie mane juokais ėmė vadinto „Tik Tok“ žvaigžde! Na, tai ir stengiuosi, surenku ne vieną tūkstantį peržiūrų, linksminu nuotaikingais šokių vaizdais. Manau, kad mokytojas turi eiti koja kojon su technologijomis, kad būtų arčiau vaikų, įgytų jų pasitikėjimą.

Žiedūnė Maldonienė – teatro mokytoja iš Daugų:

Esu vienintelė pedagogė Alytaus rajone ir mieste, dėstanti tokį dalyką. Teatras – tai  pamoka apie gyvenimą, jo filosofiją, žmogaus vaidmenį tam tikrose gyvenimo situacijose. Pamokų metu ugdoma ne tik vaidyba, bet ir kalba, stovėsena, mokomasi nesivelti į konfliktus, pažinti aplink esančius žmones.

Su mokiniais nuolat vyksta žinių ir gyvenimiškosios patirties mainai, aš kažką duodu jiems, jie – man. Labai daug išmokau iš savo mokinių, todėl noriu jiems padėti tada, kai to labiausiai reikia. Net ir baigę mokyklą mokiniai šių pamokų nepamiršta, parašo man žinutę, paklausia, kaip sekasi, kartais – prašo pagalbos.  Esu dėkinga jiems ir už tai, kad išrenka „Metų mylimiausia mokytoja“.

Teatro pamoka mokiniams yra puiki proga atskleisti save, parodyti savo jausmus, kūrybiškumą. Birželį dalyvavome teatrų konkurse, patekome į geriausiųjų trejetuką. Mūsų sukurtas filmukas buvo rodomas visuose Europos ekologiniuose puslapiuose.

Prie mokinių edukacijos prisideda ir mokyklos administracija, net vaikų tėveliai, kurie dalyvauja ne tik kaip žiūrovai, bet ir girdi mūsų problemas. Jau labai seniai norėjau, kad  teatro studija būtų atnaujinta. Praėjusiais metais, padedant gimnazijos direktoriui ir mokinių tėvams, mums pavyko ją sutvarkyti, įrengti kaip tikrą kino studiją. Tai mus labai džiugina.

Darbas su vaikais yra milžiniška atsakomybė. Nemoku, negaliu būti pasyvi, noriu 100 procentų save atiduoti mokiniams, tuo šis darbas ir žavus.