Anos Krepštul atminimas vienija žmones
Kasmet vasario pabaigoje į Tabariškes suvažiuoja dailininkės Anos Krepštul bičiuliai, artimieji ir kūrybos mylėtojai. Šie susitikimai neatsitiktiniai – švenčiamas jos gimtadienis: 2007 metais į amžinybę pasitraukusi liaudies menininkė Ana Krepštul iki šiol vienija žmones. Šiemet jai būtų sukakę 84 metai.
Ankstų vasario 19 d. rytą a.a. Anos Krepštul bičiuliai, artimieji ir draugai rinkosi Tabariškių bažnyčioje, kurioje kunigai Šymon Viklo, Jan Matulianec, Henrik Naumovič ir Valdemar Ulčukevič aukojo mišias už a. a. Aną Krepštul ir mirusius jos šeimos narius, o taip pat dėkojo Dievui už galimybę pažinoti dailininkę.
– Ana Krepštul buvo apdovanota Dievo ypatingu talentu, kuris padėjo jai kovoti su negalia. Nepaisant jos ištikusios ligos, ji nešė savo kryžių nepalūždama. Anos Krepštul gyvenime malda buvo nepaprastai svarbi, nes ji meldėsi už visus bėdos ištiktus žmonės, – mišių metu kalbėjo kun. Šymon Viklo.
Tabariškių kapinėse susirinkusieji padėjo gėles, uždegė atminimo žvakes ir tyliai, su liūdesiu akyse, meldėsi.
Tabariškių Anos Krepštul muziejuje susirinkusi bendruomenė išklausė Butrimonių A. Krepštul gimnazijos mokinių skaitomų laiškų ir prisiminimų ištraukų, direktorės Teresos Savel pasakojimo apie gimnazijoje veikiantį muziejų, mokinių pastangas puoselėti dailininkės atminimą, organizuojamus dailės konkursus. Susirinkusiems koncertavo kolektyvas „Bičiuliai iš Galkų kaimo“ (Vilniaus raj., Mickūnų sen.).
Dailininkės Anos Krepštul atminimui skirtame susitikime dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas ir Tabariškių bendruomenės pirmininkas Henrik Danulevič, Turgelių seniūnijos seniūnas Voicech Jurgelevič, Butrimonių A. Krepštul gimnazijos direktorė Teresa Savel, Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos direktorė Miroslava Šostak, Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos direktorė Lucija Jurgelevič, atvykusios kartu su mokiniais, poetė ir režisierė Alina Lassoto, Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto nariai, Tabariškių gyventojai, dailininkės šeimos nariai, draugai, bičiuliai ir kūrybos gerbėjai.
– Ana Krepštul turėjo savyje tiek jėgų, kad kasdien kūrė tai, ką dabar galime čia matyti. Ji yra mums visiems pavyzdžiu, kuriuo sekame. Ji paliko mums didžiulį palikimą. Žmogus, palikęs po savęs tokį pėdsaką, iš tikrųjų yra stiprus. Jos vidinė jėga parodė, kad Ana Krepštul nebuvo palaužta ligos. Kam mes čia susitinkame? Mes esame įsipareigoję saugoti jos atminimą. Džiaugiuosi, kad mums pavyko skleisti Anos Krepštul vardą pasauliui, – kalbėjo Henrik Danulevič, reikšdamas viltį išleisti Anos Krepštul darbų albumą.
Susitikimo pabaigoje Anos Krepštul sesuo Danuta Moločko perskaitė eilėraštį, kurį parašė sesers pirmųjų mirties metinių proga.
Šviesios kūrybinės asmenybės ir jos darbų dėka Tabariškėse nuo 2008 metų veikia Anos Krepštul muziejus, kuriuo rūpinasi dailininkės sesuo Danuta Moločko. Šalčininkų rajono savivaldybės ir Tabariškių bendruomenės pastangomis čia įrengtos dvi darbų eksponavimo salės, kuriose lankytojai gali pamatyti ne tik paveikslus, siuvinėtus darbus, bet ir dalį jos namų – kambario fragmentus.
Dabar į kiekvieną dalininkės darbą žvelgiama su didžiule meile, švelnumu, nostalgija. Kiekvienas spinduliuoja šiluma ir įkvepia kilniems darbams. Dailininkė Ana Krepštul, nepaisant sunkios ligos, dėjo visas pastangas, kad padovanotų žmonėms dalį savęs. Dabar jos kūrybą mums yra lyg pilnatvės ir atvirumo simbolis.
Kaip visada, susirinkusieji su nostalgija apžiūrėjo Anos Krepštul darbus, dalijosi prisiminimais, džiaugėsi puoselėjamu muziejumi, kuriame vyksta ne tik susitikimai, bet ir dailės plenerai vaikams. Ištikimieji dailininkės bičiuliai pripažino, kad jos kūrybos dėka kaimas yra gyvas. Čia, kaip ir į nedidelį namą kaimo pakraštyje, kuriame gyveno Ana Krepštul, traukte traukia žmonės – visi nori pamatyti tuos nepaprastos vidinės šviesos, tikėjimo ir vilties kupinus paveikslus.
„Jos nepažinojome, bet mylime“ – tokį spektaklį (rež. Alina Lassoto) Butrimonių A. Krepštul gimnazijos jaunimas skyrė globėjos atminimui. Šie žodžiai išreiškia mūsų visų požiūrį į dailininkę ir jos kūrybą – jos nepažinojome, bet mylime.
