Antanas A. Jonynas: „Kada nors galvojau, kad nemirsiu, o dabar jaučiuosi negyvenęs“
„Čia mano tėvo gimtasis miestas, mano senelio miestas, miestas, kuriame praleidau beveik visą vaikystę ir į kurį visada traukia sugrįžti“ – taip Alytaus vietą savo širdyje apibūdino Antanas A. Jonynas, atvykęs į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką susitikti su savo skaitytojais. Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas alytiškiams čia pristatė naujausią savo „tvarinį“ – poezijos knygą psichodeliniu viršeliu ir pretenzingu pavadinimu „Naujieji sonetai“. Autorius teigia, kad „naujieji“ – ne tik pretenzingas pavadinimas, bet tam tikra prasme, netgi provokacija. Eilėraščiai balansuoja tarp labai griežtos viduramžiškos formos ir su ja disonuojančio turinio, kuriame nemažai ironijos ir atsainios pašaipos. Tai – intriguojanti prieštara tarp formos ir turinio.
Į renginį bibliotekoje susirinkusiai publikai Antanas A. Jonynas paatviravo, kad su asmenine branda išgyvena savotišką savo kūrybos virsmą:
„Romantiškai lyriškų eilėraščių, kokius rašiau jaunystėje, jau ir nebesinori, ir gal nesugebu rašyti. Viskas pasikeitė. Kada nors galvojau, kad nemirsiu, o dabar jaučiuosi negyvenęs.“
Pripažinęs, kad kuria poeziją, tarsi žvelgdamas iš šalies, tarsi esantis ne savajame Aš, Antanas A. Jonynas į renginį susirinkusiai publikai paskaitė 2018-2020 metais parašytų sonetų, kurie ir sudaro naują jo eilėraščių knygą.
„Sonetas – artimas mano prigimčiai. Rimuoti poeziją man yra lengva – ji liejasi laisvai. Negalvojau rašyti sonetų knygą. Bet parašiau vieną, kitą (sonetą) ir lyg savaime išsirutuliojo knyga. Šis žanras man artimas, paprastas ir suprantamas. Forma – aiški ir baigtinė, pažabojanti laisvą kalbėjimą ir bereikalingą leidimąsi į detales. Eilėraštis turi būti kondensuotas, aprėpiamas vienu jutimu. Poezija yra kondensuoto kalbėjimo dalykas“, – teigia A. A. Jonynas.
„Naujieji sonetai“ – regis, kukli, plona knygelė, tačiau joje slypi svarus ir tvarus turinys. Autoriui svarbu išgauti nedirbtinį skambesį – norisi, kad teksto skambesys būtų toks natūralus, jog skaitytojai net nepastebėtų, kad šis rimuotas.
Knygos pristatymo pabaigoje pasisakiusi bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė visiems priminė, kad A. A. Jonyno vardas neatsiejamai susijęs su Dzūkijos sostinėje šį lapkritį jau devintąkart įvyksiančiais „Imbiero vakarais“ ir pakvietė visus trumposios prozos „ragautojus“ būtinai juose apsilankyti.
