Antano Lingio dovana, privertusi susimąstyti
1954 m. pirmąją Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos (tada dar Kvėdarnos vidurinės) laidą baigęs Antanas Lingis, dabar jau daugiau nei pusšimtį metų gyvenantis sostinėje, prisimena savo mokyklą, rūpinasi ir domisi gimtinėje gyvenančių, augančių, bręstančių žmonių gerove. Štai prieš savaitę gerbiamas Antanas Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos bibliotekai padovanojo milžinišką knygų kolekciją – apie 500 knygų. Dovana išties brangi ir materialine, ir ypač žmogiškąja prasme – atiduoti patinkančias, artimas, turinčias savo atsiradimo, skaitymo istoriją knygas bent man būtų beveik neįmanoma gyvenimo misija. Iš tikrųjų ši istorija privertė susimąstyti kas svarbu ir grąžino prie amžino samprotavimo apie vertybes.
Kai nuvykome į sostinę, mūsų laukė labai šilti, vidinę šviesą spinduliuojantys senjorai: ponas Antanas su žmona bei koridoriuje ir dalyje kambario sukrautos lentynos, pilnos knygų. Kraštiečiai nerimavo, kaip jas reikės nunešti į mokyklinį autobusą.
Darbo būta sunkaus, kol knygos saugiai buvo paruoštos kelionei. Tada galėjau geriau apžiūrėti knygų savininką, pasišnekučiuoti. Paklaustas, kodėl dovanoja savo asmeninę biblioteką, buvęs miškininkas nedaugžodžiavo: „Ir vietos namuose ne daug, o ir antrą kartą tų pačių knygų nebeskaitau, gal kitiems jos bus dabar labiau naudingos.“
Antano žmona prisiminė ir Šventąjį Raštą: „Yra laikas įsigyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.“ Be abejo, supratome, kad toks požiūris tik parodo krikščionišką kuklumą, asmens paprastumą. Žinoma, naudos iš tokios galybės knygų tikrai ras kiekvienas: kolekcijoje galima aptikti tiek pasaulio klasikų romanų, tiek biografinių, tiek mokslinės literatūros leidinių.
Buvo įdomu sužinoti ne tik dovanojimo priežastis, buvusio Šilalės kraštiečių draugijos pirmininko teiravomės, ką skaitymas suteikia jau devintą dešimtį kopiančiam žmogui. Mūsų pašnekovas ilgai nedvejojęs patikino, kad skaitydamas jis jaučia malonumą – įgyja naujų žinių.
Dabar, kai jau turi nemažai laisvo laiko, tai daro kiekvieną dieną. Prisiminė ir skaitymo pradžią – vaikystę, paauglystę: kai į mokyklą ir atgalios tekdavo pėdinti 5 kilometrus, visada jį lydėjo knyga, net gyvulius ganydamas spėdavo knygų puslapius pavartyti, nuogąstavo tik dėl tuo metu buvusio literatūros stygiaus provincijoje, tačiau net ir nedaug knygų mokykloje, namuose, pas kaimynus, formavo platesnes pažiūras, kurios skatino ir po mokyklos baigimo tęsti mokslus – o paskui mokytis visada ir visur.
Šiais metais Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija švęs 80-ąjį jubiliejų, jos pirmieji abiturientai panašaus amžiaus. Per aštuonis dešimtmečius įvyko daug pakitimų: politinių, ekonominių, socialinių, bet noras geriau pažinti save ir pasaulį liko toks pat – apie tai kalba ir Antanas Lingis. Pasirodo, žinių siekimas brandina ne tik jų siekiantįjį, bet ir jo aplinką. Skaitantis žmogus nepraranda jautrumo, išmoksta be atlygio dalytis pasaulio turtais su visais.
