Antibiotikų skyrimą gali sumažinti greitasis streptokoko nustatymo testas
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo ,,Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuris papildytas skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PAASP) paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, sąrašas. Pagal minėtą sąrašą 2 – 7 metų amžiaus vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus skatinama atlikti greitąjį A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testą.
Tai didelis palengvinimas šeimos gydytojams, kurie dabar galės tiksliau nustatyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus vaikams ir pasirinkti efektyvesnį gydymo būdą, manoma, šis tyrimas padės sumažinti antibiotikų skyrimą, suvartojimą. Tai ypač svarbu siekiant mažinti antimikrobinio atsparumo vystymąsi visuomenės sveikatos kontekste. Ir ne mažiau svarbu kiekvienam, susirgusiam, ypač gripo sezono metu, gauti efektyvų gydymą.
Svarbu žinoti, kad antibiotikai nepadeda kovoti su virusų sukeltomis infekcijomis, kurios dažniausiai pasitaiko vaikų tarpe. Antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas (A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltus tonzilių, gerklų, nosiaryklės uždegimus). Gydant antibiotikais A grupės streptokoką, antigenas išnyksta. Todėl prieš atliekant tyrimą svarbu nustatyti, ar ligonis buvo neseniai gydytas antibakteriniais preparatais. Ankstyvas šio sukėlėjo išaiškinimas ir gydymas stabdo glomerulonefrito ir reumato komplikacijų vystymąsi. Tačiau antibiotikų vartojimas lemia, jog bakterijos tampa atsparios gydymui antibiotikais, todėl svarbu jų nevartoti nepagrįstai ar neteisingai.
Ūmus ryklės/tonzilių uždegimas, yra ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį, dažna liga, pasireiškianti gerklės skausmu, perštėjimu, skausmu ryjant ir bloga savijauta; galimas karščiavimas. Maždaug 2/3 atvejų ligą sukelia virusai, 1/3 – bakterijos. A grupės streptokokai yra vieni svarbiausių ligą sukeliančių bakterijų. Šie sukėlėjai labiausiai paplitę sergančių 5–15 m. amžiaus vaikų tarpe. Labai svarbu diagnozuoti streptokokų sukeltą ūmų ryklės/tonzilių uždegimą, kurį būtina gydyti antibiotikais. Tačiau vadovaujantis vien tik klinikiniais požymiais patikimai streptokokų sukeltą ligą nustatyti neįmanoma. Bendrasis kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas nepadeda labai tiksliai atskirti bakterinės infekcijos nuo virusinės. Greitas A grupės streptokokų testas, kuriuo tiesiogiai nustatomas bakterijos buvimas ryklės ar tonzilių išskyrose, yra pirmo pasirinkimo tyrimas. Paprastai ūmus streptokokų sukeltas ryklės/tonzilių uždegimas trunka 7–10 dienų. Liga yra gydoma antibiotikais. Net jei ligonio būklė pagerėja anksčiau, gydymą antibiotikais reikia tęsti tiek, kiek nurodė gydytojas, kartais net iki 10 dienų. Tik taip galima išvengti bakterijų nešiojimo ir dėl to kylančių komplikacijų. Trumpai apie testą: mėginys imamas braukiant tamponu nuo užpakalinės ryklės sienelės, tonzilių ir kitų uždegimo paveiktų vietų. Atsakymas vertinamas po 5 minučių.
Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą atsakingi visi. Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. Todėl svarbu žinoti, kada dera vartoti antibiotikus ir kaip juos vartoti atsakingai.
